ŽINIASKLAIDOS PRANEŠIMŲ APŽVALGA

2006 m. balandžio 1 d. - balandžio 30 d.

Žmogaus teisių stebėsena

Spauda

Ramstis turintiems psichikos negalią, 15 min (Kaunas), p. 7

Psichikos negalia -darbdaviams dar tabu, 15 min (Vilnius), p. 2

Psichikos negalia -darbdaviams dar tabu, 15 min (Kaunas), p. 2

Asmenys su psichikos negalia darbe nėra pageidaujami, Lietuvos rytas, p. 4

Dienos sakinys, Lietuvos rytas, p. 1

Psichikos ligoniams darbdaviai užtrenkia duris, Lietuvos rytas, p. 5, 6

Žmoną nužudžiusį vyrą gydys psichiatrai, Lietuvos rytas, p. 5

Neįgalieji mokysis gyventi su savo liga, Lietuvos rytas, p. 2

Motiną nušovęs sūnus - nepakaltinamas, Lietuvos rytas, p. 5

8 vaikų motinai - kraupi dalia, Lietuvos rytas, p. 1, 3

Ilgai gydytas pacientas laisvėje pavirto žvėrimi, Lietuvos rytas, p. 4

Proto negalia nesuvaržo nei noro, nei sugebėjimo dirbti, Lietuvos rytas, p. 6

Visuomenė raginama mokytis tolerancijos, Respublika, p. 24

Į žmogžudystę pastūmėjo liga, Respublika, p. 7

1 sakiniu: Nuostatos, Respublika, p. 25

1 sakiniu: Įkurtuvės, Respublika, p. 25

Rokiškyje bus gydomi ir nenusikaltę ligoniai, Respublika, p. 5

Motinos galvą sunūs paslėpė miške, Respublika, p. 7

Kam atsiveria dangus, kam pragaras, Respublika, p. 3

Rokiškio rajone rastas žiauriai nužudytas vyras, Lietuvos aidas, p. 4

"Atsisukę varžteliai" kvietė keistis, Lietuvos žinios, p. 1, 16

Velykinė dovana, Lietuvos žinios, p. 10

Motina tapo sūnaus auka, Lietuvos žinios, p. 6

Atsisukus varžteliui gyvenimas nesibaigia, Kauno diena, p. 11, 12

Kiek meilės tavyje gyventi gali, Kauno diena, p. 7 >

Rokiškio rajone žiauriai nužudyta moteris, Kauno diena, p. 6

Bandyta išžaginti neįgaliųjų pensionato globotinę, Kauno diena, p. 6

Motiną nužudė dvasios ligonis, Vakaro žinios, p. 5

Po žudynių skirtas gydymas, Klaipėda, p. 10

Darbdaviai bijo atsisukusio varžtelio, Vakarų ekspresas, p. 1, 3

Psichiatrai ragina nebijoti sergančiųjų psichikos ligomis, Vakarų ekspresas, p. 12

"Mes verti būti vyru ir žmona", Vakarų ekspresas, p. 7

Trumpos žinios: Rokiškis, Panevėžio rytas, p. 8

Psichiatrų pagalbos ieškoti didmiesčiuose nereikės, Panevėžio rytas, p. 8

Turintieji psichikos negalia irgi gali dirbti, Panevėžio rytas, p. 9

Aptemęs protas prišaukė baisią nelaimę, Panevėžio rytas, p. 1, 9

Padegėją veš pas psichiatrus, Panevėžio rytas, p. 1, 2

Bausmė už žmogžudystę -priverstinis gydymas, Šiaulių kraštas, p. 4

Pensiono artistai antrąsyk scenoje, Šiaulių kraštas, p. 7

Žiauriai žmoną nužudęs vyras - nepakaltinamas, Šiaulių naujienos, p. 5

Šventė likimo nuskriaustiems vaikams, Šiaulių naujienos, p. 3

"Viltis" nusiteikusi optimistiškai, Alytaus naujienos, p. 2

Neblaivus sūnus, nušovęs savo motiną, pripažintas nepakaltinamu, Alytaus naujienos, p. 3

Lietuvoje skinasi kelią proto ir psichikos negalios žmonių įdarbinimo modelis, Alytaus naujienos, p. 1, 6

Darbdaviai vengia priimti į darbą žmones su psichikos negalia, Panevėžio balsas, p. 9

Rokiškyje - naujas psichiatrijos centras, Panevėžio balsas, p. 3

Kraupi žmogžudystė, Panevėžio balsas, p. 4

Noriu būti globėju, Banga, p. 4

Viltis turi milžino jėgą, Banga, p. 6

Naujas reabilitacijos centras ir rajono gyventojams, Biržiečių žodis, p. 5

Rokiškio psichiatrijos ligoninė atvira visiems pacientams, Biržiečių žodis, p. 5

Rokiškio psichiatrijos ligoninė atvira visiems pacientams, Kupiškėnų mintys, p. 5

Lietuvoje ir pasaulyje: Rokiškyje atidarytas naujas..., Darbas, p. 1

Naujas reabilitacijos centras teiks paslaugas ir rajono gyventojams, Gimtasis Rokiškis, p. 1, 2

Šiurpi tragedija ir klaustukas psichikos neįgaliųjų integracijai, Gimtasis Rokiškis, p. 1, 3

Rokiškio psichiatrijos ligoninė atvira pacientams, Gimtasis Rokiškis, p. 1, 5

Dalyvavome gerumo akcijoje, Kalvotoji Žemaitija, p. 10

Raudonasis Kryžius kviečia apsilankyti, Kalvotoji Žemaitija, p. 3

Naujas reabilitacijos centras ir rajono gyventojams, Kupiškėnų mintys, p. 5

Vienintelė pusšimčio šeimų viltis - "Ignalinos viltis", Mūsų Ignalina, p. 2 >

"Nemadinga" profesija tapo prestižine, Mūsų žodis, p. 4

Gerumas dar neišnyko, Naujienos, p. 5

Lankstinukuose - apie psichinę sveikatą, Pajūrio naujienos, p. 4

Nuo rimtų darbų prie žaidimų, Plungės žinios, p. 7, 9

Pavasarinė pradinukų mugė, Santaka, p. 4

Tolerantiškoje visuomenėje gera būtų visiems, Tauragiškių balsas, p. 4

Neatstumk kitokio, Tauragiškių balsas, p. 4

Žemaitijos kolegijos studentai neatsisako padėti, Telšių žinios, p. 2

Siauro takelio smėlyje lengva įžiūrėti net menkiausius gėrio pėdsakus, Utenis, p. 3

Savaitė: Gargždai, Vakarų Lietuva, p. 1

Švedus domina projekto eiga, Valsčius, p. 5

Neįgalus žmogus darbui turi ilgai rengtis, Vienybė, p. 3

Smagu dalytis darbais , atsakomybe ir laimėjimų džiaugsmu, Vienybė, p. 8

Kai civilizacija atsigręžia prieš žmogų, Vienybė, p. 5

Bendrija "Molėtų viltis" juda į priekį, Vilnis, p. 2, 3

Lietuvos psichiatrija 2005-aisiais, Gydymo menas, p. 53

Atviras laiškas, Gydymo menas, p. 52

Globalizacijos procesas ir depresija, Gydymo menas, p. 2, 3

Psichoterapija internetu, Gydymo menas, p. 49, 50

Naujas centras, L.T., p. 8

Neeilinis eilinės moters gyvenimas, L.T., p. 24, 25

Psichikos ligonio auka, L.T., p. 7

Klaipėdos psichiatrijos ligoninė: reikšmingų permainų išvakarės, Lietuvos sveikata, p. 12, 13

Centras, Lietuvos sveikata, p. 3

Kuo nusikaltau, kad turiu tokią ligą, Lietuvos sveikata, p. 17

Televizija

Apie asmenų, savęs, kitų bei reiškinių nuvertimą, LTV/Labas rytas

Akcija - "Kvaila bijoti atsisukusio varžtelio", TV3/Žinios 18:45

Radijas

Ar esame pasirengę į savo aplinką priimti žmogų su psichikos negalia?, LR1/Sveikata

Vengiama priimti į darbą žmones su psichikos negalia, M1 Plius/Verslas

Tylos minute bus ignoruojamas triukšmas, Žinių radijas/Pavakario žinios

Specialiomis akcijomis bus siekiama didesnės tolerancijos psichikos ligomis sergantiems žmonėms, Žinių radijas/Ryto žinios

Specialiomis akcijomis bus siekiama didesnės tolerancijos psichikos ligomis sergantiems žmonėms, Žinių radijas/Dienos žinios

Spauda

	Ramstis turintiems psichikos negalią, 15 min (Kaunas), p. 7
	Autorius: Kauno miesto savivaldybės ir "15min" inf., data: 2006 04 12
	Šiandien bus oficialiai atidarytas Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro 15 vietų socialinių paslaugų žmonėms su psichikos negalia skyrius. Jis įkurtas tame pačiame Partizanų gatvės name kaip ir Žaliakalnio seniūnija. Skyrius pasitarnaus pilnametystės sulaukusiems žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, kuriems nustatyta I, II, III invalidumo grupės ar jas atitinkantis darbingumo lygis. Šios įstaigos darbo tikslas - integruoti psichikos ligomis sergančius asmenis į visuomenę, teikiant jiems socialines paslaugas, grąžinant žmonėms gebėjimą pasirūpinti savimi, išsaugant jų garbę ir orumą. Čia planuojama teikti socialinio darbuotojo, individualaus bei grupinio užimtumo paslaugas. Žmonės su psichikos negalia bus mokomi planuoti savo dieną, užmegzti socialinį kontaktą, savarankiškumo įgūdžių, namų biudžeto bei ateities planavimo, darbinių įgūdžių. Neįgalieji taip pat bus mokomi gyventi su savo liga ir jos padariniais, dalyvaus darbinio (meninio) užimtumo veikloje. Šio skyriaus atsiradimą inicijavo "Lietuvos Caritas" kartu su Kauno miesto savivaldybe.
	Atgal į turinį

	Psichikos negalia -darbdaviams dar tabu, 15 min (Vilnius), p. 2
	Autorius: BNS ir "15min" inf., data: 2006 04 04

	Psichikos negalia -darbdaviams dar tabu, 15 min (Kaunas), p. 2
	Autorius: BNS ir "15min" inf., data: 2006 04 04
	Tyrimai rodo, kad Lietuvoje vis dar bijoma priimti į darbą žmones su psichikos negalia. Bendrovės "Spinter tyrimai" atliktą apklausą vakar pristatė jos užsakovės nevyriausybinės organizacijos "Globali iniciatyva psichiatrijoje" direktorius gydytojas psichiatras Vytautas Blažys. Apklausos duomenimis, 56 proc. respondentų mano, jog psichikos negalią turintys asmenys negalėtų dirbti mokamo darbo. Tik kas šešioliktas apklaustasis teigė, kad būdamas darbdaviu, priimtų i darbą asmenį su psichikos negalia, jei jis atitiktų darbuotojui keliamus reikalavimus. Maždaug trečdalis respondentų greičiausiai priimtų dirbti tokį asmenį, tačiau daugiau nei pusė apklaustųjų atsisakytų tokio darbuotojo paslaugų. Respondentų paklausus, kokį darbą galėtų dirbti psichikos negalią turintis darbuotojas, dauguma (55,1 proc.) nurodė fizinį darbą, nereikalaujantį jokios kvalifikacijos. Dar 22,4 proc. teigė, kad tokie asmenys galėtų dirbti fizinį darbą, reikalaujantį amato įgūdžių, kvalifikacijos. 5,2 proc. apklaustųjų mano, kad psichikos negalią turintys žmonės gali dirbti daugiau techninio pobūdžio, 1,6 proc- daugiau mąstymo ir analitinių sugebėjimų reikalaujantį darbą. Tik 0,3 proc. respondentų teigė, kad asmenys su psichikos negalia galėtų dirbti darbą, kuriame reikia nuolat bendrauti su kitais žmonėmis. Geresnės nuomonės apie minėtus asmenis laikosi gyventojai, kurie asmeniškai pažįsta psichikos negalią turinčius asmenis. Tokių tarp apklaustųjų buvo 31 proc.
	Atgal į turinį

	Asmenys su psichikos negalia darbe nėra pageidaujami, Lietuvos rytas, p. 4
	Autorius: BNS ir "Lietuvos ryto" inf., data: 2006 04 04
	Lietuvoje vis dar vengiama priimti į darbą žmones, turinčius psichikos negalią. Tai parodė nevyriausybinės organizacijos "Globali iniciatyva psichiatrijoje" užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" sausio mėnesį atlikta apklausa. Pirmadienį Vilniuje vykusiame tyrimo pristatyme organizacijos "Globali iniciatyva psichiatrijoje" direktorius gydytojas psichiatras Vytautas Blažys teigė, kad didžioji dalis gyventojų laikosi neigiamos nuostatos žmonių, turinčių psichikos negalią, integracijos į darbo rinką atžvilgiu. Apklausos rezultatai rodo, kad 56 proc. respondentų mano, jog psichikos negalią turintys asmenys negalėtų dirbti mokamo darbo, tačiau 40 proc. nurodė teigiamas nuostatas šiuo klausimu. Tyrimo dalyvių paklausus, ar, būdami darbdaviu, priimtų į darbą asmenį su psichikos negalia, jei jis atitiktų darbuotojui keliamus reikalavimus, tik 6,3 proc. respondentų atsakė "taip", 31,1 proc. atsakė "greičiausiai taip", 35,6 proc. – "greičiausiai ne", 19,9 proc. – "tikrai ne", 7,1 proc. – nežinojo arba į klausimą neatsakė. Pozityviau pateiktą situaciją dažniau vertino tie žmonės, kurie patys asmeniškai pažįsta psichikos negalią turinčių asmenų. Respondentų paklausus, kokį darbą galėtų dirbti psichikos negalią turintis darbuotojas, dauguma (55,1 proc.) nurodė fizinį darbą, nereikalaujantį jokios kvalifikacijos, dar 22,4 proc. teigė, kad galėtų dirbti fizinį darbą, reikalaujantį amato įgūdžių, kvalifikacijos, 5,2 proc. mano, kad daugiau techninio pobūdžio darbą, 1,6 proc. – daugiau mąstymo ir analitinių sugebėjimų reikalaujantį darbą ir tik 0,3 proc. – bendravimo reikalaujantį darbą. 9,2 proc. šiuo klausimu neturėjo tvirtos nuomonės ar į klausimą neatsakė. Dauguma (69 proc.) respondentų tvirtino asmeniškai nepažįstantys psichikos negalią turinčių asmenų, trečdalis (31 proc.) tvirtino pažįstantys tokių žmonių. Iš viso tyrime apklausti 1003 gyventojai nuo 18 iki 65 metų. Siekiant sugriauti įvairius mitus, susijusius su psichikos ir proto negalią turinčiais žmonėmis, bei ugdyti tolerantišką visuomenę, šią savaitę psichikos sveikatos specialistai kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis pradeda visuomeninę akciją "Kvaila bijoti varžtelio". Akcijos metu bus dalijamos skrajutės, marškinėliai, per Lietuvos televizijos kanalą bus demonstruojamas naujas reklaminis vaizdo klipas, skatinantis tolerantišką požiūrį į psichikos sutrikimų turinčius žmones. Pasak sveikatos apsaugos ministro visuomeninio patarėjo psichikos sveikatos klausimais Dainiaus Pūro, ši akcija padės žmonėms susimąstyti, keisti savo požiūrį į psichikos negalią turinčius asmenis, jų šeimas. Akcija "Kvaila bijoti varžtelio" vykdoma pagal projektą "Žmonių su proto ir psichikos negalia įdarbinimas" ir skirta artėjančiai Pasaulinei sveikatos dienai paminėti.
	Atgal į turinį

	Dienos sakinys, Lietuvos rytas, p. 1
	Autorius: Nenurodytas, data: 2006 04 04
	"Kvaila bijoti varžtelio". Taip pavadinta visuomeninė akcija, kuria siekiama griauti įvairius mitus, susijusius su psichikos ir proto negalią turinčiais žmonėmis.
	Atgal į turinį

	Psichikos ligoniams darbdaviai užtrenkia duris, Lietuvos rytas/Sostinė, p. 5, 6
	Autorius: Sandra Trinkūnaitė, data: 2006 04 05
	Nenori priimti į darbą Jie darys nusikaltimus, siautės, bus pavojingi aplinkiniams – tokios etiketės dažniausiai klijuojamos žmonėms, turintiems psichikos negalią. Dėl šių bei daugelio kitų priežasčių, kartais visiškai nepagrįstų įsitikinimų žmonių, turinčių negalią, darbdaviai nenori priimti į darbą. Nevyriausybinės organizacijos "Globali iniciatyva psichiatrijoje" duomenimis, 56 proc. apklaustųjų mano, kad žmonės, turintys psichikos negalią, negalėtų dirbti mokamo darbo. Ir tik 40 procentų apklaustųjų mano, kad tokie gyventojai galėtų dirbti. "Tačiau kai tik klausimas buvo suformuluotas šiek tiek kitaip: "Ar, būdami darbdaviais, priimtumėte žmogų su psichikos negalia į darbą?", tik 6,3 proc. žmonių atsakė teigiamai. Šie skaičiai atspindi tikrąjį visuomenės požiūrį į žmones su psichikos negalia", – sakė organizacijos "Globali iniciatyva psichiatrijoje" direktorius Vytautas Blažys. Kenčia nuo sunkios ligos Keli žmonės su psichikos negalia tvirtino, kad jiems įsidarbinti buvo labai sunku: neretai darbdaviai, pamatę medicinos pažymą su kodu F (juo žymimi psichikos sveikatos sutrikimai, net ir depresija), parodo žmogui duris. "Trejus metus studijavau universitete mediciną. Ironiška, bet visada norėjau būti psichiatru. Tačiau prasidėjus ligai, studijas turėjau mesti. Teko ne kartą susidurti su tuo, apie ką kalbėtą per akcijos pristatymą – žmonės vengia tokių kaip mes", – pasakojo Gintu prisistatęs vyriškis, ne vienerius metus kenčiantis dėl bipolinio sutrikimo. Bipolinis sutrikimas – tai maniakinė-depresinė psichozė. Ši liga pagal sunkumą užima antrą vietą po šizofrenijos. Padėjo tiktai pažįstami "Kokia mano būsena, gali pasakyti nebent kokainą vartojantis žmogus. Kartais kyla galybė idėjų, per parą užtenka tik poros valandų miego, apima pakili nuotaika. Bet tai – tiktai maža dalis visų simptomų", – apie savo ligą pasakojo Gintas. Euforijos apimtas žmogus nebekontroliuoja savo elgesio, elgiasi nemotyvuotai. Dėl šio sutrikimo Gintas ne kartą buvo atleistas iš darbo. Jo darboviečių sąrašas – įspūdingas. Ginto gyvenimo aprašyme yra įrašai, liudijantys apie darbą radijuje, keliose televizijose, spaudoje, Kauno medicinos universiteto klinikose. Iš vienų darboviečių jis išėjo pats, iš kitur jį atleido. Šiuo metu viename Sveikatos apsaugos ministerijos padalinių dirbantis 39 metų Gintas darbą susirado per pažįstamus. Jo darbdavys – medikas, todėl yra tolerantiškas ir žino, kad Ginto psichikos negalia neturi jokios įtakos jo darbui ir kūrybai. "Buvau dukart vedęs, bet žmonos paliko mane dėl psichinės negalios. Kad sergu, su pirmąja žmona sužinojome tik po medaus mėnesio", – pasakojo Gintas. Džiaugiasi stropiu pavaldiniu Darbo biržos duomenimis, kasmet įdarbinami vos keli psichikos negalią turintys asmenys. Tik nedaugelio įmonių vadovai tokiais pavaldiniais džiaugiasi ir yra pasiryžę jų įdarbinti ne vieną. Įmonėje "Vulcanus" dirbantis žmogus su psichikos negalia pagalbinius darbus atlieka jau daugiau nei metus: jam patikėti pakavimo, kniedijimo darbai. "Paulius į gamyklą ateina kiekvieną dieną ir energingai kimba į darbus. Juos atlieka labai kruopščiai. Niekas net negalėtų pasakyti, kad šis žmogus yra su psichikos negalia. Kiti darbuotojai taip pat puikiai su juo sutaria", – pasakojo "Vulcanus" direktorė Giedrė Bitkevičiūtė. Pats Paulius pasakojo skersai išilgai išmaišęs visą Vilnių, tačiau tinkamo darbo niekaip negalėjęs susirasti. Pritapti pavyko tik šioje įmonėje. Ligonius globos asistentai Siekdami griauti žmones varžančius mitus, netoleranciją žmonėms, turintiems psichikos negalią, psichikos sveikatos specialistai pradėjo žaismingą akciją "Kvaila bijoti atsisukusio varžtelio". Ši akcija skirta Pasaulinei sveikatos dienai paminėti. Ji vykdoma pagal projektą "Žmonių su proto ir psichikos negalia įdarbinimas". Akcijos metu turėtų būti įdarbinta apie 100 neįgaliųjų ir 50 globėjų. Žmonių, turinčių psichikos negalią, globėjai arba asistentai, kurie taip pat bus ruošiami tokiam darbui, turės padėti neįgaliesiems atstatyti prarastus ar įgyti naujus įgūdžius. "Svarstoma daug įvairių variantų: įdarbinti žmones bendrose įstaigose, specialiose dirbtuvėse. Taip pat bus skiriamas dėmesys apsaugotų darbo vietų kūrimui psichoneurologijos pensionatuose", – pasakojo Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos docentas Dainius Pūras. Stengsis pakeisti nuomonę Pasak D.Pūro, tokia praktika taikoma daugelyje užsienio šalių. BMW automobilius gaminančioje gamykloje Psichiatrijos klinikos docentas pats yra matęs prie konvejerio dirbantį žmogų, kuriam diagnozuotas Dauno sindromas. Pasak psichikos sveikatos specialistų, šie žmonės taip pat turi teisę dirbti, mylėti ir bendrauti su kitais. Tam kliūtis sudaro tik nepalanki visuomenės nuomonė. Akcijos metu sostinėje bus dalijamos skrajutės, marškinėliai. Per televiziją bus transliuojamas naujas reklaminis vaizdo klipas, skatinantis susimąstyti ir tolerantiškiau žiūrėti į psichikos ligomis sergančius žmones.
	Atgal į turinį

	Žmoną nužudžiusį vyrą gydys psichiatrai, Lietuvos rytas, p. 5
	Autorius: Ričardas Vitkus, data: 2006 04 06
	Negalėjo suvokti, ką daro Dukterų akivaizdoje žmoną nužudęs 51 metų šiaulietis Alvydas Klimas bus gydomas. Vakar Šiaulių apygardos teismas skyrė jam priverstinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje griežtojo stebėjimo sąlygomis. Psichiatrijos specialistai nustatė, kad šiaulietis žmoną itin žiauriai nužudė sirgdamas psichikos liga – kliedesiniu sutrikimu, todėl negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Susidorojimą matė dukterys Penkeriais metais už save jaunesnę žmoną Nijolę Klimienę, su kuria pragyveno 17 metų, A.Klimas peiliu subadė 2005-ųjų sausio 2-ąją apie 5 valandą ryto. Šiauliuose, Alksnių gatvės dviejų aukštų mūriniame name, įvykusio nusikaltimo liudininkėmis tapo 11 ir 16 metų Klimų dukterys bei vyriausia 21 metų N.Klimienės duktė iš pirmosios santuokos. Nuo triukšmo prabudusios dukterys pamatė, kaip virtuvėje tėvas smaugia ant žemės pargriautą motiną. Stvėręs virtuvinį peilį A.Klimas ėmė badyti žmoną. Peiliu šiaulietis sužalojo rankas ir jį sulaikyti bandžiusioms dviem dukterims. Nutarė pasiduoti pareigūnams Kai sužalota moteris išbėgo į lauką, A.Klimas ją pasivijo ir, taręs: "Gavai, ko norėjai", dar kelis kartus dūrė peiliu į nugarą. Palikęs krauju plūstančią žmoną gulėti kieme šiaulietis padegė šeimos automobilį "Audi 100" ir pabėgo iš namų. Į Šiaulių ligoninę skubiai nuvežta N.Klimienė tą pačią dieną mirė chirurginės reanimacijos skyriuje. Žudikas beveik savaitę slapstėsi. Sausio 8-osios rytą A.Klimas užėjo į Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės štabą ir pasisakė, kad yra ieškomas policijos. Liudytojų parodymai skyrėsi Žiaurus nusikaltimas sukrėtė ne tik aukos artimuosius, bet ir A.Klimą pažinojusius žmones. Trisdešimtus metus bendrovėje "Šiaulių vandenys" dirbantį A.Klimą jo kolegos apibūdino kaip ramų žmogų, kruopštų ir atsakingą darbuotoją. Blogo žodžio apie jį negalėjo pasakyti ir kaimynai. Per ikiteisminį tyrimą parodymus davusios N.Klimienės dukterys sakė, kad tėvas dažnai konfliktuodavo su motina ir ją mušdavo. Nužudytosios motina sakė, kad A.Klimas namuose vienas gerdavo, būdavo pavydus, neleisdavo žmonai niekur išeiti, duodavo mažai pinigų. Apkaltino žmoną nuodijimu N.Klimienės sesuo tvirtino, kad A.Klimas mėgdavo išgerti, o išgėręs nepakęsdavo jokių prieštaravimų, kabinėdavosi prie žmonos, ją mušdavo. Po 50-ojo gimtadienio A.Klimas ėmė skųstis sveikata, kaltinti žmoną dėl to, kad ji kažko pila į degtinę ir yra jam neištikima. Kad A.Klimas kaltino žmoną nuodijimu, teisėsaugininkams patvirtino ir tame pačiame name butą nuomojusis moteris. Gydytojai, į kuriuos kreipėsi šiaulietis, jam nustatė skrandžio uždegimą. Pats A.Klimas tikino žmoną nužudęs todėl, kad ši jį nuodijo. Vyriškis teisinosi, kad sutuoktinę norėjo tiktai pagąsdinti. Beje, žiaurų nusikaltimą A.Klimas įvykdė būdamas blaivus.
	Atgal į turinį

	Neįgalieji mokysis gyventi su savo liga, Lietuvos rytas/Laikinoji sostinė, p. 2
	Autorius: Audronė Baltkojytė, data: 2006 04 13
	Psichikos negalią turintys kauniečiai ir jų artimieji nuo šiol galės kreiptis į specialų centrą. Vakar Partizanų gatvėje penktuoju numeriu pažymėtame name buvo atidarytas Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo (KNJU) centro skyrius. Penkiolikos vietų įvairių socialinių paslaugų skyriaus atsiradimą Kaune inicijavo Lietuvos "Caritas" kartu su Kauno miesto savivaldybe. Įstaigų atstovai, Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotoja Adelė Echodienė bei Lietuvos "Caritas" generalinis direktorius kunigas Robertas Grigas perkirpo skyriaus atidarymo juostelę. "Šiandien puiki šventė žmonėms, kuriems reikia ne tik atjautos, bet ir didelio rūpesčio, kad jie nesijaustų vieniši ir nereikalingi. Linkiu, kad jiems šiame skyriuje būtų gera", – sakė A.Echodienė. Kunigas R.Grigas palaimino ir pašventino naująsias patalpas. Atidarymo iškilmėse dalyvavę KNJU centro neįgalieji ta proga užtraukė keletą dainų. Naujojo skyriaus veikla skirta psichikos ligomis sergantiems žmonėms, ne jaunesniems nei 18 metų, turintiems I, II, III invalidumo grupes ar jas atitinkantį darbingumo lygį. Apie 62 tūkst. litų kainavęs skyrius įsikūręs trečiame ir ketvirtame pastato aukštuose. Žemesniame įrengta kompiuterių klasė ir biblioteka, diskusijų kambarys, o aukštesniame numatoma įrengti dailės, keramikos, muzikos terapijos kambarius. Skyriuje dirbs du socialiniai darbuotojai. Kartą per savaitę čia lankysis ir įvairių sričių užimtumo specialistai, kurie neįgaliuosius mokys keramikos, šokio, dainavimo. KJNU centro direktoriaus Algirdo Šimoliūno teigimu, šiuo metu į skyrių priimti penki neįgalieji. Dar keturi tvarkosi reikalingus dokumentus. Žmonių su psichikos negalia skyriui vadovaus socialinė darbuotoja Polina Šedienė. Jai prieš keletą metų ir kilo mintis jį įsteigti.
	Atgal į turinį

	Motiną nušovęs sūnus - nepakaltinamas, Lietuvos rytas, p. 5
	Autorius: Aldona Jankauskienė, data: 2006 04 19
	Per brolio šermenis neatsargiu šūviu motiną nušovusiam alytiškiui Rimantui Juškauskui neteks klausytis teismo nuosprendžio. Gavus teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, keturiasdešimtmetis vyras pripažintas nepakaltinamu. Jam skirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus gydymas griežtojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje. Teismo psichiatrų komisija nustatė, jog dėl psichikos būklės alytiškis nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Motinos gyvybę nusinešusį šūvį R.Juškauskas paleido pernai liepos mėnesį. 69 metų Aldona Juškauskienė žuvo per jaunesniojo savo sūnaus Sigito šermenis. Naktį po budėjimo prie sūnaus karsto iš šarvojimo salės į namus grįžusią moterį pasitiko iš kambario pro langą išlėkusi kulka. Tamsiame kambaryje į visas puses iš medžioklinio šautuvo šaudė vienas ten buvęs R.Juškauskas. Išgirdusi šūvius, jo motina norėjo žvilgtelėti pro langą – tuo metu viena pro stiklą įlėkusi kulka pataikė jai į galvą. Kiti šoviniai smigo į kambario sienas ir lubas. Nustatyta, kad tąnakt R.Juškauskas iš nelegaliai laikomo medžioklinio šautuvo paleido apie 13 šūvių. Ginklą į namus niekam iš namiškių nežinant jis neva buvo parsinešęs iš senelio sodybos. Norėdamas įsigyti jam reikalingų šaudmenų, buvo nuvykęs į Alytų ir prie čia esančios ginklų parduotuvės kažkokio žmogaus paprašė nupirkti 28 šovinius. Iškart po tragedijos sulaikytas R.Juškauskas teigė šūviais bandęs malšinti skausmą dėl brolio netekties. Jis teigė nenorėjęs žudyti motinos, su kuria visuomet gerai sutardavo. Nuo vieno sūnaus rankos žuvusi moteris buvo palaidota kartu su kitu savo sūnumi. Tragedijos naktį R.Juškauskas buvo neblaivus. Jis gerdavo stiprų alų, kartais maišydamas jį su raminamaisiais vaistais. Kartu su tėvais gyvenančio vyro psichikos būklė artimiesiems jau seniai kėlė nerimą. Bet išvežti jo į psichiatrijos ligoninę, kur R.Juškauskas prieš keletą metų jau buvo gydytas, be jo paties sutikimo niekas negalėjo.
	Atgal į turinį

	8 vaikų motinai - kraupi dalia, Lietuvos rytas, p. 1, 3
	Autorius: Diana Makšimienė, data: 2006 04 21
	Sveikatos būklė kėlė nerimą Rokiškio rajono Lailūnų kaimą išgarsino protu nesuvokiamas nusikaltimas. 39 metų Eugenijus Bimba virtuviniu peiliu nupjovė savo 67 metų motinai Ulijanai Bimbienei galvą ir išmetė ją miške prie namų. Šizofrenija sirgęs vyras buvo daug kartų gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Prieš mėnesį jis buvo išleistas namo, nes medikai manė, kad jo sveikata pagerėjo. Nelaimė įvyko užvakar vakare. Tą dieną po pietų U.Bimbienė paskambino Panevėžyje gyvenančiam sūnui Almantui Bimbai ir pasiguodė esanti sunerimusi dėl kartu gyvenančio E.Bimbos sveikatos. Moteris nuogąstavo ne be reikalo, nes šiaip neagresyvus sūnus, paūmėjus ligai, kartą jau buvo ją užpuolęs su kirviu ir sužalojęs galvą. Buvo sugautas ir surištas A.Bimba į Lailūnus atvažiavo 22 valandą. Namuose radęs brolį jis pasiteiravo, kur motina. E.Bimba pasakė, kad išvyko į Rokiškį. Tačiau namo koridoriuje A.Bimba pastebėjo kyšančias moters kojas. Pripuolęs vyras išvydo kraupų vaizdą – motinos kūną be galvos. A.Bimba puolė pas artimiausius kaimynus šauktis pagalbos. Kol į Lailūnus atvyko iškviesti policijos pareigūnai, besipriešinantį E.Bimbą netoli namų sugavo ir surišo kaimo vyrai. Tik kelis kartus paragintas policininkų E.Bimba sutiko parodyti, kur paslėpė nupjautą motinos galvą. Netrukus galva buvo rasta miškelyje, apie pusantro šimto metrų nuo U.Bimbienės namų. Motina prisibijojo sūnaus Buvusi pedagogė U.Bimbienė su 6 metais vyresniu, 2006 metų pradžioje mirusiu sutuoktiniu Vytautu užaugino aštuonis vaikus. Po savaitės keturiasdešimtmetį turėjęs švęsti E.Bimba buvo pirmagimis. Kiti du broliai ir penkios seserys gyvena ne Rokiškio rajone. Iki 18 metų E.Bimba niekuo nesiskyrė nuo bendraamžių. A.Bimba sakė "Lietuvos rytui", kad brolio sveikata sutriko jam tarnaujant sovietinėje armijoje. Į namus jis buvo išleistas dar nebaigęs tarnybos. Nuo to laiko lailūnietis dažnai būdavo gydomas psichiatrijos ligoninėje. Lailūnų gyventojai pasakojo, jog E.Bimba su jais nebuvo agresyvus, bet žinojo, kad sutrikusios psichikos vyras, paūmėjus ligai, smurtauja prieš tėvus. Pastaruoju metu U.Bimbienė savo kaimynams nekart guodėsi prisibijanti viena likti su psichikos liga sergančiu sūnumi. Nužudė dėl prasto maisto U.Bimbienė nužudyta miegamajame. Galvą motinai nupjovęs sūnus kūną ištempė į koridorių, kambarius sutvarkė, nuplovė peilį. Ant jo liko tik nežymių kraujo dėmių. Nužudytosios kaimynas Kęstutis Vilimas "Lietuvos rytui" pasakojo, jog iš karto po tragedijos E.Bimba nuo jį surišusių lailūniečių neslėpė suprantąs, kad nužudė savo motiną. Tai esą padarė dėl to, kad ji prastai gamino valgį.
	Atgal į turinį

	Ilgai gydytas pacientas laisvėje pavirto žvėrimi, Lietuvos rytas, p. 4
	Autorius: Virginija Petrauskienė, data: 2006 04 22
	Kūnas – name, galva – miške "Eugenijaus Bimbos padarytas nusikaltimas – vienas žiauriausių per mano 27 metų darbo praktiką. Jei galėtume numatyti, ką psichozės metu padarys ligonis, užkirstume kelią nusikaltimui. Tačiau tam reikia būti aiškiaregiam, tačiau tokie nesame. Būtų nelogiška laikyti žmogų ligoninėje ir laukti", – vakar kalbėjo Rokiškio psichiatrijos ligoninės bendrosios psichiatrijos skyriaus vedėjas Petras Aukštuolis. Lailūnų kaime (Rokiškio r.) gyvenantis 39 metų E.Bimba šią savaitę virtuviniu peiliu nupjovė galvą savo 67 metų motinai Ulijanai Bimbienei, užauginusiai aštuonis vaikus. Aukos kūną jis paslėpė namo koridoriuje, o galvą išnešė į šalia namų esantį miškelį. Psichikos liga sergantis vyras kaimynams vėliau paaiškino, kad taip padarė dėl to, kad motina prastai gamino valgį. Ligoninėje – 48 kartus Kūną rado kitas Panevėžyje gyvenantis jos sūnus, kuriam prieš mirtį skambinusi motina nerimavo dėl Eugenijaus sveikatos būklės. Į Lailūnus trečiadienį vėlai vakare atvažiavęs vyras E.Bimbos paklausė, kur motina. Šis paaiškino, jog išvykusi į Rokiškį. Tačiau netrukus svečias pastebėjo koridoriuje kyšančias pensininkės kojas. Patraukęs už jų, pamatė begalvį mamos kūną. Šizofrenija sergantis E.Bimba Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo gydomas 48 kartus. Prieš mėnesį išėjęs gydymo kursą, jis buvo išleistas į namus. Įkalinti už aukštų sienų Gydytojas P.Aukštuolis patvirtino, kad iš ligoninės išleisti psichikos ligomis sergantys žmonės kartais įsivelia į smulkius nusikaltimus – išgėrę susimuša, apsivagia. Tačiau kraupių nusikaltimų pasitaiko nedažnai. Prieš daugiau nei 20 metų vienas epilepsija sergantis vyras sukapojo 7 metų mergaitę. Jis iki šiol gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. E.Bimbos laukia panašus likimas. Jam bus skirtas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninės specialaus stebėjimo skyriuje. Aukšta tvora ir stebėjimo kameromis bei specialia apsaugos sistema saugomame skyriuje gydomi sunkius nusikaltimus padarę psichikos ligoniai iš visos Lietuvos. Jų šiuo metu yra 230. Du kartus per metus jie turi būti perteisiami. Jeigu liga pasiduoda gydymui, ligonis elgiasi gerai, medikai gali rekomenduoti teismui sušvelninti stebėjimo sąlygas. Ketinama stebėti atidžiau "Ligonio elgesio vertinimas ir prognozavimas yra mūsų silpnoji vieta. Šiuo metu mūsų ligoninėje pereinama prie pasaulinės praktikos, kai vieną žmogų stebės ne tik gydytojas, bet ir psichologas, socialinis darbuotojas, slaugytojas", – sakė ligoninės vadovas Algimantas Liausėdas. Laisvėje – nusikaltimai Lietuvoje yra buvę atvejų, kai psichikos ligomis sergantys nusikaltėliai išleisti į laisvę vėl padarė sunkių nusikaltimų. Iki šiol ieškomas psichikos liga sergantis nusikaltėlis Romas Zamolskis dalyvavo ne viename ginkluotame apiplėšime, šaudė į žmones. Pernai rugsėjį griežtai saugomame skyriuje gydomas psichikos ligonis Žilvinas Loveika nutaikęs progą užpuolė skyriaus gydytoją Julių Meškelę. Vyras užaštrinta geležte medikui sužalojo kaklą. Gydytojas tik per plauką išvengė mirties. Ligoninėje jam buvo susiūta kaklą juosianti žaizda, kurios ilgis siekė 28 centimetrus.
	Atgal į turinį

	Proto negalia nesuvaržo nei noro, nei sugebėjimo dirbti, Lietuvos rytas/Sveikatos gidas, p. 6
	Autorius: Tautvydas Kontrimavičius, data: 2006 04 25
	Spalvotų rutuliukų meistras Solidaus amžiaus ir išvaizdos Antanas įsitaiso prie stalo ir ima smulkiai sukarpyto spalvoto popieriaus skiautes. Vikriai pirštais jis susuka po vieną lapelį į popierinį rutuliuką ir deda jį į indą. Tokių rutuliukų čia – tūkstančiai. Vyras juos suka kiekvieną dieną po kelias valandas. Šie primityvūs popieriniai rutuliukai, suklijuoti į vientisą mozaiką, netrukus taps paveikslais, kurie papuoš ir Antano kambario sienas. Antano kambarys – Aknystos pensione, esančiame nuošaliame kaime netoli Debeikių (Anykščių r.). Šioje įstaigoje bei penkiuose jos filialuose kituose kaimuose dabar gyvena 340 suaugusių žmonių, turinčių proto negalią ar sergančių psichikos ligomis. Antanas – vienas tų pensiono gyventojų, kurie ruošiasi grįžti į darbo rinką. Sėdėti kambaryje ir ištisą dieną žiūrėti pro langą jis negali pakęsti. Sukti popieriaus skiautes į spalvotus rutuliukus ir matyti, kaip iš jų atsiranda paveikslai, Antanui – naujas ir nuostabus atradimas. Dirbtuvėse kuriama metodika "Maždaug dešimtadalis pensione gyventojų jau dabar galėtų dirbti tarp sveikųjų. Dar 25 proc. galima parengti laisvajai darbo rinkai, o 15 proc. dirbtų specialiomis sąlygomis ir apsaugotoje darbo vietoje", – tvirtina Aknystos pensiono socialinio padalinio vadovas 27 metų Gytis Baltrūnas. Prieš trejus metus jam kilo idėja leisti dirbti žmonėms, kuriuos visuomenė nustūmė toliau nuo akių. Nebenaudojamas pensiono pirties pastatas buvo pertvarkytas į dirbtuves. Čia kelios dešimtys gyventojų praleidžia tiek laiko, kiek jiems patinka, ir dirba tai, ką mėgsta bei sugeba. Aknystos pensionas tapo pirmąja globos įstaiga, dalyvaujančia projekte "Žmonių, turinčių proto ir psichikos negalią, įdarbinimas", kurį vykdo tarptautinė organizacija "Globali iniciatyva psichiatrijoje". Pensionas kol kas tik savo eksperimentinių dirbtuvių pavyzdžiu kuria Lietuvos neįgalių žmonių įdarbinimo metodiką. Tarp dviejų kraštutinumų Proto bei psichikos neįgaliųjų darbas nėra naujiena. Tarp neįgaliųjų, šiuo metu leidžiančių laiką Aknystos pensione, yra vyresnės kartos žmonių, dirbusių šios globos įstaigos pagalbiniame ūkyje. Dar prieš porą dešimtmečių šis ūkis turėjo 236 hektarus derlingiausios visame Anykščių rajone žemės ir augino gyvulius. Neįgalieji buvo prievarta raginami dirbti, todėl prisiminimai apie neįgaliųjų žemdirbių prievolę – ne patys šviesiausi. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, neįgaliųjų darbo vertinimas pakrypo į kitą kraštutinumą. Pensiono globotiniams buvo suteiktas nedarbingų asmenų statusas. Tai užkirto kelią bandymams suteikti šiems žmonėms kokio nors darbo. "Per keliolika metų net ir sveikas žmogus prarastų ir darbo įgūdžius, ir menkiausią troškimą dirbti. Dabar tenka pradėti ne nuo profesinių ar amato žinių, o pirmiausia atkurti emocinį poreikį ką nors dirbti", – sakė G.Baltrūnas. Šiuo metu nustatomas realus pensiono gyventojų negalios laipsnis, kuris ir apibrėš jų galimybes ką nors dirbti. Kūriniai taps preke Aknystos pensiono darbinio užimtumo socialinė darbuotoja Rima Zakarkienė ir dar dvi jos padėjėjos pirmiausia pasiūlo gyventojams imtis to, kas teiktų estetinį pasitenkinimą. Todėl dirbtuvėse kol kas daugiausia kuriami įvairūs meniniai darbai: paveikslai, augalinės žaliavos kompozicijos, lankstiniai ir lipdiniai. Dabar jie kabinami ant pensiono koridorių ir kambarių sienų, poilsio kampeliuose. Ateityje tokie neįgaliųjų darbeliai taps preke. Atranda savo darbo sritį Norintys dirbti pensiono gyventojai atranda savo darbo sritį. Saulius Ramoška kadaise buvo veterinaras. Kai liga jį atvedė į globos įstaigą, vyras prisiminė tik jaunystės įgūdžius – staliaus amatą. Dabar jis – nepakeičiamas rėmelių gamintojas visiems Aknystos pensione kuriamiems paveikslams. Pagal jam pateiktus brėžinius jis kasdien supjausto medines juosteles, jas sutvirtina, suklijuoja, šveičia ir nudažo. O Algiui Pipirui labiau patinka gaminti skudurines raganaites. Vyras didžiuojasi, kad niekas, net moterys, gražesnių už jį nesukuria. Kai šis darbas įkyri, A.Pipiras sėda prie stalo, ima juostomis sukarpytą popierių ir iš jo lanksto įvairiausias gėles. Iš kur jo galvoje atsirado origamio technikos žinios, vyras niekaip negali pasakyti – tiesiog taip sugalvojo. Jo lankstinius mėginusioms pakartoti pensiono darbuotojoms nepavyko išmokti to, ką moka neįgalus vyras. Mėgsta monotonišką procesą "Jei negalia ką nors iš žmogaus atima, dažniausiai jį kuo nors ir praturtina", – įsitikinęs G.Baltrūnas, siekiantis atskleisti įvairiausius neįgaliųjų sugebėjimus. Žinoma, psichikos ligonis nevairuos, nedirbs su kitais pavojingais mechanizmais. Bet yra daugybė darbų, kuriuos atlikti negalia ne tik nekliudo – ji net padeda pasiekti geresnį rezultatą. Neįgalieji gali būti puikūs siuvėjai, staliai, jie gali dirbti statybininkais apdailininkais – ilgai ir kantriai glaistyti sienas. Jie nesunkiai išmoksta naudotis ir kompiuteriu – tampa puikiais tekstų rinkėjais. Socialiniams darbuotojams dažnai pasakojama tikra istorija, atsitikusi kaimyninėje Lenkijoje. Verslininkas, gaminantis žvakes, sutiko įdarbinti du vaikinus, sergančius Downo sindromu. Proto negalią turintys darbuotojai taip stropiai ir našiai dirbo, kad toli pralenkė įgudusius sveikuosius. Turintiems įgimtą proto negalią ar autizmo kamuojamiems pensiono globotiniams malonus tampa rutininis darbas, kuris sveikam žmogui neretai būna tikra kančia. O netikėtumai ir permainos darbe jiems gali sukelti stresą. Pas darbdavį – su asistentu Tai, ką veikia pensiono gyventojai meninės kūrybos dirbtuvėse, – dar tik ikidarbinės jų reabilitacijos programa. Įgyvendinant pirmąjį mūsų šalyje žmonių, turinčių proto ir psichikos negalią, įdarbinimo projektą Aknystos pensione numatyta priimti į darbą 10 darbo asistentų ir įkurti apsaugotų darbo vietų centrą. Jam skirtas neįrengtas dviejų aukštų pastatas. Pirmame jo aukšte bus įrengta siuvykla bei kojinių mezgykla, antrasis taps statybininkų darbo įgūdžių ugdymo vieta. Darbo asistentai ateityje taps tarpininkais, kurie padės išvesti neįgaliuosius į darbo rinką: parduos jų sugebėjimus darbdaviams ir apgins nepatyrusius darbo rinkos dalyvius nuo išnaudojimo ar apgaulės. Negalia baugina sveikuosius Galimybes dirbti proto negalią turintiems žmonėms labiau varžo ne ligos ar negalios našta, o visuomenės požiūris į tuos 24 tūkstančius šalyje gyvenančių neįgaliųjų, kuriuos įprasta laikyti nurašytais. Aknystos pensiono socialinio padalinio vadovas neseniai atliko jam pačiam labai svarbų eksperimentą. Vienai išsilavinusiai, su žmonėmis dirbančiai klausytojų auditorijai jis pateikė klausimą: "Ar norėtumėte, kad vaikų darželyje, kurį lanko jūsų vaikas, valytoju dirbtų žmogus, turintis proto negalią?" Iš keliasdešimties išgirdusiųjų šį klausimą atsirado du, kurių tokia perspektyva bent nenugąsdino. Daugelis tiesiog nebuvo girdėję, kad žmogui, turinčiam proto negalią, būdingas daug didesnis pareigos jausmas. O rizika, kad jis padarys nusikaltimą, yra net keturis kartus mažesnė nei tuo atveju, jei jo vietoje bus sveikas žmogus. Pasak G.Baltrūno, tokio eksperimento rezultatas atspindi visuomenės nuostatą – nenorą dalytis darbu su neįgaliaisiais. Todėl gali būti, kad neįgalieji greičiau pasirengs pasiūlyti savo darbo jėgą, nei sveikoji visuomenės dalis sutiks juos priimti.
	Atgal į turinį

	Visuomenė raginama mokytis tolerancijos, Respublika, p. 24
	Autorius: Aida Valinskienė, data: 2006 04 03
	VšĮ "Globali iniciatyva psichiatrijoje" balandžio 3-9 dienas skelbia destigmatizacijos savaite ir kviečia visuomenę aktyviai prisidėti prie psichikos sveikatos pacientų destigmatizacijos proceso, nepagrįstų mitų, susijusių su psichikos negalią turinčiais žmonėmis, griovimo bei tolerantiškos visuomenės ugdymo. Visą savaitę vyks "Žmonių su proto ir psichikos negalia įdarbinimo projekto" informacinė kampanija, kurios metu bus transliuojami vaizdo bei radijo klipai, apie akciją primins ir socialinė lauko reklama. Kampanija finansuojama Europos bendrijų iniciatyvos EQUAL lėšomis, o jos globėja - LR Sveikatos apsaugos ministerija. Remdamasi Pasaulio sveikatos organizacijos Konstitucijoje deklaruotomis nuostatomis ("Sveikata - tai visiška fizinė, psichikos ir socialinė gerovė, o ne šiaip ligos ar negalios nebuvimas"), "Globali iniciatyva psichiatrijoje" siekia atkreipti dėmesį į psichikos bei intelekto sutrikimų turinčių asmenų integraciją, kuriai ypač svarbus veiksnys - įgyvendinta žmogaus teisė į darbą. Todėl viešinant Žmonių su proto ir psichikos negalia įdarbinimo projektą nutarta dėmesį sutelkti į vieną aktualiausių visuomenės problemų. Visame pasaulyje psichikos sveikata tampa prioritetu sveikatos srityje. Šiuo metu Lietuvoje stebimi prasti visuomenės psichikos sveikatos rodikliai - didelis savižudybių, vaikų patyčių skaičius, depresijos ir kt., slegia kone rekordinis skaičius vaikų ir suaugusiųjų, gyvenančių centralizuotose, atskirtose nuo bendruomenės globos institucijose. "Globali iniciatyva psichiatrijoje" tikisi, kad ši kampanija prisidės prie asmenų, turinčių psichikos bei intelekto sutrikimų, gyvenimo kokybės gerinimo. Teisė į darbą Net Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą psichikos sutrikimų turinčių žmonių padėtis nepagerėjo, ir ne vien žmogaus teisių atžvilgiu. Juntama ypač stipri psichikos sveikatos priežiūros priklausomybė nuo sistemos, paveldėtos dar iš Sovietų Sąjungos. Psichikos sutrikimų turintys žmonės realiai dar negali pretenduoti į visaverčio piliečio pareigas ir teises. Vienas esminių žmogaus socialinės gerovės bei gyvenimo kokybės užtikrinimo garantų - teisė į darbą - dažniausiai nepasiekiamas. Kai valstybės suteikiamos sąlygos neduoda rezultatų - nevyriausybinės organizacijos ima veikti ir tiki sulauksiančios valdžios institucijų bei žiniasklaidos paramos. Lietuvos valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje yra 24 000 sutrikusios psichikos asmenų. Epidemiologinio tyrimo duomenimis, tam tikru gyvenimo laikotarpiu nuo psichikos sutrikimų kenčia daugiau nei 25 proc. šalies gyventojų. Todėl psichikos negalia neišvengiamai tampa didele ekonomine našta, stipriai slegiančia tiek sutrikimus turinčius asmenis, tiek šeimos narius ar visuomenę. Vienas reikšmingiausių ekonominės naštos veiksnių - ne tik sumažėjęs darbingumas, bet ir neigiamas darbdavių požiūris į psichikos sutrikimų turinčių asmenų įdarbinimą. "Darbas neįgaliesiems suteikia pastovumo jausmą, pagerina savijautą, todėl sumažėtų laiko, praleidžiamo gulint ligoninėje, trukmė. Valstybei daug naudingiau turėti dirbančius piliečius nei gulinčius ligoninėje," - teigė "Globalios iniciatyvos psichiatrijoje" projektų vadovė Henrika Varnienė. Darys įtaką darbuotojams ir darbdaviams Nors pagrindinis projekto tikslas - neįgaliuosius bei jų tėvus integruoti kaip visaverčius visuomenės narius, darbo pradžioje labai svarbu atsižvelgti į individualius jų poreikius. Ypač svarbi tarpinė grandis - psichikos sveikatos srityje dirbančių specialistų, padėsiančių psichikos sveikatos paslaugų vartotojams išsilaikyti darbo rinkoje, parengimas. Jie padės grąžinti prarastus arba įgyti naujų darbo įgūdžių. Projekte tikslinės grupės gaus nuolatinį asmeninio konsultanto, dar vadinamo darbo asistentu, palaikymą. Asmenims bus suteiktos galimybes atitinkančios darbo sąlygos: sutrumpintas darbo laikas, individualus tempas, nepamaininis darbas, palanki emocinė aplinka ir kita. Planuojama intensyviai dirbti su organizacijomis, nuo kurių priklausys žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, galimybė įsidarbinti. Antrajame projekto etape bus organizuojamos apskritojo stalo diskusijos, dalijamasi patirtimi su kitomis organizacijomis. Psichikos sveikatos centrų arba psichiatrinių ligoninių socialiniai darbuotojai ir slaugės informuos paslaugų vartotojus apie įsidarbinimo galimybes, padės jiems susirasti reikiamas tarnybas ar specialiai parengtus specialistus. Ydinga tai, kad ne tik neįgalieji, bet ir darbdaviai paprasčiausiai nežino apie lengvatas tiek ieškant darbo, tiek įsidarbinant. 2003 m. vasarą buvo atliktas tyrimas, padėjęs išsiaiškinti Vilniaus miesto darbdavių požiūrį į žmones, turinčius psichikos sutrikimų. Iš 100 apklaustų sostinės įmonių vadovų nė vienas ne tik nesusidomėjo galimybe juos įdarbinti, bet ir mažai ką težinojo apie teikiamas subsidijas ir lengvatas tokių darbuotojų turinčioms įmonėms. Partneriai - sėkmės garantas 2,5 metų truksiantį projektą padeda įgyvendinti partneriai iš Nyderlandų Karalystės ir Prancūzijos. Kiekviena iš minėtų šalių turi daugiau nei dvidešimties metų panašaus pobūdžio projektų vykdymo patirtį. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Socialinės psichiatrijos centras projekto pradžioje ir pabaigoje atliks tyrimus. Bus įvertintos žmonių, turinčių proto ir psichikos negalią, įsidarbinimo kliūtys bei projekto rezultatai. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija "Viltis" bei sutrikusios psichikos žmonių bendrija "Giedra" atstovauja pagrindinėms projekto tikslinėms grupėms, dirba su neįgaliųjų šeimomis ir globėjais. Vilniaus darbo birža teikia paramą surandant darbo vietas ir informuoja apie darbo rinkos poreikius, dalyvauja mokymuose, bendradarbiauja kuriant įdarbinimo metodus bei organizuojant profesinio rengimo kursus. Darbinio mokymo centras "Mes esame" ir Vilniaus miesto psichosocialinės reabilitacijos centras kuria ir praktiškai išbando įdarbinimo metodikas, skirtas proto negalios žmonėms, ir plėtos tranzitines įdarbinimo programas. Aknystos pensionas kurs kaimo vietovėse gyvenančių žmonių, turinčių proto ir psichikos negalią, įdarbinimo metodiką, jame bus įsteigtos apsaugotos darbo vietos. Sveikatos apsaugos ministro visuomeninis patarėjas psichikos sveikatos klausimais dr. Dainius PŪRAS: - Neabejoju, kad tokių akcijų reikia. Kitas klausimas - kaip greitai visuomenė tuo patikės. Tikėtis stebuklo, kad visuomenė išgirs ir nustos stigmatizuoti psichikos ligonius, neverta. Tačiau jei nieko nedarysi, nebus ir rezultato. Tikiuosi, po truputį nuomonė keisis, dabar ji atitinka 19 a. požiūrį, kad yra sveika visuomenė, ir yra bepročiai, kurie turi būti kur nors uždaryti. Europos Sąjunga nesupranta tokio požiūrio, šia prasme mes dar nesame Europos Sąjungoje. Mes esame smarkiai paveikti tų mitų, kad psichikos ligoniai nieko nesugeba, yra pavojingi ir pan. Vienintelė galima diskusija - ar iš tikrųjų šie žmonės gali konkuruoti darbo rinkoje. Tačiau atsakymas vienareikšmiškas: tikri ligoniai negali konkuruoti darbo rinkoje. Tad dviračio čia neatrastume - reikia pasiekti bent saikingų permainų ir kalbėti apie tam tikras specializuotas dirbtuves, užimtumo centrus, kur jie galėtų save išreikšti, o ne apie jų integraciją ir bendrą darbo rinką. Visa tai yra padaryta Vakarų šalyse. Ten tokiu būdu buvo sprendžiamos ekonominės problemos - šiems žmonėms buvo kuriamos darbo vietos, ten jie gali ką nors dirbti, gauna simbolinį atlyginimą ir moka simbolinius mokesčius ir nėra našta visuomenei. Pas mus jie atsiduria internatuose, o visa visuomenė pyksta, kam reikia tiek daug lėšų skirti beprasmiškam dalykui - išlaikyti nieko nesugebančius žmones. Išsivysčiusiose šalyse kuriami specialūs darbo ar užimtumo centrai, kur šie žmonės atlieka nesudėtingas, dažniausiai konvejerines operacijas. Noriu akcentuoti, kad šie žmonės paprastai puikiai atlieka savo darbą, jei jis atitinka jų sugebėjimus, jie yra labai pareigingi ir tuo skiriasi nuo daugumos sveikųjų. Svarbiausias momentas yra tas, kad tokios reformos taupo mokesčių mokėtojų pinigus, nes pati brangiausia paslauga - tuos žmones kažkur apgyvendinti, juos išlaikyti ir organizuoti jiems trijų pamainų globą. Tai pats brangiausias dalykas, kurį galima sugalvoti, be to, - neefektyvus. Tad aš esu atsargus optimistas: ši akcija yra dar vienas žingsnelis keičiant visuomenės požiūrį. Mes suprantame, kad tai bus ilgas procesas, bet reikia jį kada nors pradėti ir nekonfliktuojant su sveikąja visuomene po truputį siekti tikslo, kuris numatytas ir mūsų pernai parengtame rimtame politiniame dokumente - Psichikos sveikatos strategijoje.
	Atgal į turinį

	Į žmogžudystę pastūmėjo liga, Respublika, p. 7
	Autorius: Sidas Aksomaitis, data: 2006 04 06
	Šiaulietis 51 metų Alvydas K., ankstyvą praėjusių metų sausio 2-osios rytą trijų dukrų akivaizdoje nužudęs žmoną 45 metų Nijolę, griežto stebėjimo sąlygomis bus gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tokią nutartį vakar paskelbė Šiaulių apygardos teismas, susipažinęs su ekspertų išvadomis, kad Alvydas K. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ekspertų teigimu, šiaulietis jau tuo metu sirgo ir dabar tebeserga kliedesiniu sutrikimu. Alvydui K byloje buvo pateiktas beveik 115 tūkst. litų ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Teismas, motyvuodamas tuo, kad žudikas yra nepakaltinamas, ieškinius paliko nenagrinėtus, o Alvydo K. turtui uždėtą areštą panaikino. Nukentėjusieji ieškinius galės mėginti prisiteisti civiline tvarka. Nors psichikos sutrikimą teisiamajam nustatė net dvi skirtingos ekspertų komisijos, nužudytosios artimieji šią nutartį žada skųsti. Žmoną 45 metų Nijolę dukterų akivaizdoje Alvydas K. mažiausiai septyniais peilio dūriais mirtinai sužalojo pernai sausio 2-osios rytą namuose. Peiliu vyras sužalojo ir dukras, bandžiusias gelbėti motiną. Paskui jis padegė šeimos automobilį ir paspruko. Sunkiai sužalota moteris tą patį rytą ligoninėje mirė. Beveik savaitę slapstęsis žmogžudys sausio 8-osios rytą atėjo į Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės būstinę ir pasidavė.
	Atgal į turinį

	1 sakiniu: Nuostatos, Respublika, p. 25
	Autorius: Nenurodytas, data: 2006 04 10
	Nevyriausybinės organizacijos "Globali iniciatyva psichiatrijoje" užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 56 proc. respondentų mano, jog psichikos negalę turintys asmenys negalėtų dirbti mokamo darbo, tačiau 40 proc. nurodė teigiamas nuostatas šiuo klausimu; paklausti, ar būdami darbdaviu priimtų į darbą psichikos negalę turintį asmenį, tik 6,3 proc. respondentų atsakė tvirtai taip, o 19,9 proc. -tikrai ne.
	Atgal į turinį

	1 sakiniu: Įkurtuvės, Respublika, p. 25
	Autorius: Nenurodytas, data: 2006 04 10
	Praėjusią 2 savaitę Rokiškyje atidarytas naujas psichiatrijos ligoninės reabilitacijos centras - Užimtumo ir socialinės reabilitacijos centro Rokiškio psichiatrijos ligoninėje įkūrimui vienas iš keturių ES struktūrinių fondų - Europos regioninės plėtros fondas - skyrė apie 0,5 mln. litų, likusią sumą - 42 tūkst. litų -projektui įgyvendinti skyrė Rokiškio psichiatrijos ligoninė.
	Atgal į turinį

	Rokiškyje bus gydomi ir nenusikaltę ligoniai, Respublika, p. 5
	Autorius: Genė Silickienė, data: 2006 04 19
	Rokiškėnai gali lengviau atsikvėpti. Rokiškio psichiatrijos ligoninė, kurioje nuo kitų metų planuota gydyti tik sunkius nusikaltimus padariusius ir teismų nepakaltinamais pripažintus asmenis, nebetaps uždaro tipo medicinos įstaiga. Ji bus atvira visiems. Rokiškėnams, turintiems psichinės sveikatos problemų, nebereikės važiuoti gydytis į Panevėžį, Šiaulius ar sostinę. Seimo, Vyriausybės ir prezidento prašę Rokiškyje palikti bendrosios psichiatrijos skyrių rokiškėnai gali džiaugtis, kad į jų norus atsižvelgta. Rokiškio psichiatrijos ligoninės vyriausiasis gydytojas Algimantas Liausėdas "Respublikai" patvirtino, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir Ligonių kasos ligoninės restruktūrizavimo projektą pakoregavo paisydamos ekonominių interesų. "Neracionalu ligonį iš Biržų greitąja 400 kilometrų vežti į Vilnių", - teigė A.Liausėdas. Nuspręsta bendrosios psichiatrijos skyrių atskirti nuo dviejų pastatų, kuriuose griežto ir sustiprinto stebėjimo sąlygomis bus priverstinai gydomi teismų nepakaltinamais pripažinti asmenys. Palikti bendrosios psichiatrijos skyrių Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nuspręsta išsiaiškinus, kad Panevėžio ligoninėje steigiamas skyrius galės priimti tik 40 psichikos sutrikimų turinčių ligonių. Prognozuojama, kad bus patenkinami tik Panevėžio miesto gyventojų poreikiai, o Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Biržų ir kitų rajonų gyventojams psichiatrų pagalbos būtų reikėję ieškoti už kelių šimtų kilometrų. Sveikatos apsaugos ministerija prieš dvejus metus planavo bendrosios psichiatrijos skyrių atidaryti Rokiškio rajono ligoninėje. Ligoninė jau buvo gavusi licenciją teikti psichiatrijos paslaugas, išmokė ir perkvalifikavo personalą. Rajono savivaldybė parengė 36,8 tūkst. litų kainavusį psichiatrijos skyriaus investicinį techninį projektą. Pasikeitus ministrams ir šiems planams, Rokiškio savivaldybė pasijuto apgauta ir reikalavo tesėti duotus pažadus.
	Atgal į turinį

	Motinos galvą sunūs paslėpė miške, Respublika, p. 7
	Autorius: Genė Siuckienė, data: 2006 04 21
	Rokiškio rajono Pandėlio seniūnijos Lailūnų kaimo gyventojus sukrėtė kraupi žmogžudystė: psichiškai neįgalus vyras kirviu užkapojo aštuonis vaikus išauginusią savo motiną. Galvą paslėpė miške Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ne kartą gydytas Lailūnų kaimo gyventojas 40 metų Eugenijus Bimba sulaikytas ir paguldytas į tą pačią ligoninę. Jj saugo policijos pareigūnai. Dėl nužudymo tyrimą pradėję prokurorai prašys teismo leidimo suimti įtariamąjį. 67 metų Uljanos Bimbienės kūnas be galvos jos pačios namuose, virtuvėje ant grindų, rastas trečiadienį 22.20 vai. Apie tragediją pareigūnams pranešė tos dienos vakarą namo parvažiavęs kitas sūnus Almantas. Tą dieną apie 16 vai. U.Bimbienė skambino Almantui ir kalbėjo, kad Eugenijus labai agresyvus. Motina jo bijojo. Vakare iš Panevėžio grįžęs Almantas pamatė, kad namo durys užsklęstos iš vidaus, ir įtarė, jog įvyko kažkas negero. Pro langą jis įžiūrėjo ant grindų gulinčios motinos kojas. Nujausdamas nelaimę nesibeldė ir nėjo vidun - pasikvietė į pagalbą kaimo vyrus. Kaimynai prie namų sučiupo E.Bimbą, surišo jį ir laukė, kol atvažiuos policija. Įėjusiuosius į namą ir pamačiusiuosius kraupios egzekucijos padarinius ištiko šokas. Spėjama, kad E.Bimba rengėsi ketvirčiuoti kūną, tačiau nespėjo. Pareigūnams perduotas E.Bimba paprašė kriminalistų jį atrišti - tuomet žadėjo parodyti, kur paslėpė motinos galvą. Pareigūnus jis nuvedė netoliese esančio miškelio, kur krūmuose buvo paslėptas maišelis su kraupiu įkalčiu, link. Dėl ko E.Bimba griebėsi peilio, neaišku. Tikėtina, kad jį mylėjusią ir rūpestingą motiną sūnus užpuolė gulinčią lovoje: miegamajame rasta daug kraujo. Pirminiais duomenimis, tragedija Bimbų namuose įvyko tarp 18 ir 20 valandos. Kaimynai negirdėjo pagalbos šauksmų, nes namas stovi tolėliau nuo gatvės. Kentėjo visa šeima Lailūniškiai teigia, kad šeima daug metų kentė E.Bimbos agresiją. Šizofrenija Eugenijui diagnozuota dar sovietinėje kariuomenėje, todėl tarnybos jis nebaigė. Strypu E.Bimba ne kartą talžė šiemet sausį mirusį ir kartais jį sudrausmindavusi tėvą, smurtą kentė motina ir kiti šeimos nariai. Kaimynų E.Bimba neužpuldinėdavo. Sveikatai pablogėjus E.Bimba į ligoninę būdavo išvežamas su triukšmu, į pagalbą tekdavo kviesti policiją. Rokiškio psichiatrijos ligoninės vyriausiasis gydytojas Algimantas Liausėdas vakar neslėpė, kad E.Bimba gydytas daug kartų. A.Liausėdas paneigė internete išplatintą pranešimą, esą pacientas buvęs išleistas namo per Velykas, nes motina to prašė. Ligoninės vadovo teigimu, E.Bimbos sveikatos būklei pagerėjus iš ligoninės jis išrašytas kovo 23 dieną. Spėjama, kad būdamas namuose E.Bimba nevartojo vaistų, todėl jo liga paūmėjo. Neatmetama galimybė, kad ligonis nusikaltimo dieną galėjo vartoti alkoholį.
	Atgal į turinį

	Kam atsiveria dangus, kam pragaras, Respublika/Julius, p. 3
	Autorius: Giedrė Milkevičiūtė, data: 2006 04 22
	Ne veltui sakoma: kiekvienas savaip iš proto kraustosi. Kas vienam atrodo norma, kitam - keistenybė. Kur yra toji riba, kai žmogus dėl savo keistenybių tampa pavojingas visuomenei ir sau pačiam? Šią, mano nuomone, svarbiausią problemą kiekvienas psichiatras taip pat traktuoja savaip. Aišku viena - kalbėti apie tai reikia ir ne tik rudenį ir pavasari, kuriuos mes linkę vadinti "stogų važiavimo" periodais. Žinomą gydytoją psichiatrę Danguolę SURVILAITĘ kalbina žurnalistė Giedrė MILKEVIČIŪTĖ. - Vieni sako: "Kai nuvažiuoja stogas, atsiveria dangus", kiti paniekinamai kalba ir apie psichikos ligonius, ir apie gydytojus. Teko skaityti internete komentarą: "Durnių valstybėje durniai valdo, durniai gydo, durniai gydosi ir durniai tą gydymą kontroliuoja"... Ar nesigailite pasirinkusi nelengvą proto ir dvasios negalios gydytojos duoną? - Tikrai nesigailiu. Mano mama buvo gydytoja terapeute ir visada norėjo, kad ir aš gydyčiau žmones. Tiesa, sukosi mintis ir apie žurnalistiką, bet įstojau į mediciną. Trečiame kurse pasirinkau psichiatriją ir štai jau 36 metai darbuojuosi šioje srityje. Jaučiu, kad mūsų profesijos gydytojams darbo užteko ir užteks. O supratau tai, kai prasidėjo Sąjūdis, tie visi politiniai vajai, skirstymas į gerus, blogus, savus ir svetimus. Tada pamačiau: kad ir kokia būtų politinė santvarka, kad ir kokia būtų tautybė ar žmonių išsilavinimas, psichiatrų reikės ne mažiau kaip chirurgų, šalinančių auglius, o gal ir daugiau. O dėl tų komentarų, kurie pasirodė, kai internete paskelbėme savo pacientų teisių gynimo projektą, galiu pasakyti tiek, kad jie atspindi beveik nepasikeitusį požiūrį į psichikos ligonį, nors technika labai pažengė į priekį. Juk ir dabar gaji tokia liaudies išmintis: "Akmens plaukti neišmokysi, o durno neišgydysi", "Kam razumo nedavė Dievas, tam ir žmonės nepamačys", "Duok durniui kelią". Tos patarlės tiesiog pirštu duria į psichiatro darbo prasmę. Beje, leiskite įmesti akmenuką ir į jūsų, žiniasklaidos, daržą. Juk laikraščiuose mirgėte mirga tokių pavadinimų kaip "Grėsmė - psichiškai nesveiki žmogžudžiai". Leiskite paklausti: o psichiškai sveiki žmogžudžiai - tai ne grėsmė? - Nenuostabu, kad daugiau žmonių kraustosi iš proto vadinamaisiais revoliucijų laikotarpiais, kai keičiasi santvarkos, griūva sena ir kuriasi nauja, atsiranda tikri ir tariami genijai. O psichiatrų gerą vardą tikriausiai gerokai pagadino sovietinių laikų praktika -kitamanius kišti už ligoninės grotų. - Iš tiesų psichiatrija vis dėlto yra labiausiai politizuota iš medicinos specialybių. Sovietiniais laikais tai buvo ypač ryšku, bet, pasižiūrėkite, ir dabar medicina glaudžiai susijusi su politika ir politikais. Kad ir tas valstybės veikėjų ligų viešinimas turi dvi medalio puses: visuomenė turi žinoti viską, bet vertinant žmogiškai tikrai neetiška skelbti, kad, tarkim, tam ar kitam politikui - prostatos vėžys, kuris šiaip sėkmingai išgydomas. Antra vertus, kur slepiasi įvairūs veikėjai, kai jiems dėl ko nors prikerpama uodega? Skuba gultis į ligoninę ir apsiskelbti sergantys, kad tik juos paliktų ramybėje. - Kiek žinau, nuo studijų laikų domitės hipnozės, bioenergetikos įtaka žmogaus psichikai. Taip pat esate įsigilinusi į Ars Medicos paslaptis. Gal populiariai paaiškintumėte, kas tai yra. - Ars Medica - gydymo menas, todėl manau, kad psichiatro darbas yra kūrybinis. Mes turime ne tik parinkti ligoniui tinkamus vaistus, bet ir, pasitelkę iškalbos meną, įtikinėjimo metodus, kartais ir įvairias gudrybes, įrodinėti ligoniui, kad jam būtina gydytis. Ir ne tik kalbėtis su ligoniu, bet ir su jo giminėmis ir artimaisiais, nes labai svarbi aplinka, kurioje gyvena kitoks savo mąstymu ir elgsena žmogus. Žodis "kitoks" gana dažnai būna tikslesnis negu įvardijimas, kad tai psichikos ligonis. Mes gydome žmones, kurių liga pasireiškia ne dideliais skausmais ir temperatūra, bet kitokiu elgesiu visuomenėje. Ir jeigu norime jam padėti, turime kur kas daugiau žinoti, intuityviai jausti negu kitos srities gydytojas. Kartais turime nusimanyti ir apie karves, kiaules, vištas, ar jau sodina bulves, kiek galima prikulti grūdų iš hektaro ir pan. To mums reikia, kai kalbamės su iš kaimo atvykusiais ligoniais. - Kaip jums atrodo, ar Lietuvoje ne per daug įvairių pranašų, ekstrasensų, gydytojų piramidės metodu ir pan.? -Tai, kas, tarkim, Indijoje ar Kinijoje yra norma, mums, švelniai tariant, atrodo keista. O tais egzotiškais šamaniškais dalykais, labai gaila, spekuliuoja kai kurie leidiniai, televizijos kanalai. Drįstu teigti, kad visi realybės šou neapsieina be sutrikusios psichikos žmonių. Ar iš tiesų mums smagu, kad Lietuvoje tiek daug keistuolių? - Kartais lakios fantazijos žmones, kurių daug yra tarp menininkų, pavadiname psichais. O gal mes patys ko nors nesuprantame? - Menininkų psichikos sutrikimai ir meno terapija yra mano domėjimosi sritis. Menininkai psichikos ligomis serga vienaip, o, tarkim, staliai, statybininkai - kitaip. Kuo aukštesnis žmogaus intelektas, tuo platesnis, gražesnis pasireiškimo spektras. Dar ankstesniais laikais psichiatrijos klasikas Krečmeris teigė, kad šizofrenija yra poetų, filosofų ir karalių liga. Taip sakyta ne todėl, kad šia liga dažniausiai serga poetai ir karaliai, bet dėl to, kad jie serga "karališkai". Liga tarsi gėlė atsiskleidžia menininko kūryboje. Kūriniai gali būti įdomūs, gražūs, tikri šedevrai. Bet liga visada yra minusas ir puikiai žinome, kad garsūs menininkai kentėjo nuo tos ligos baisių pasekmių. Gal todėl ir atsirado posakis: "Kai pavažiuoja stogas, atsiveria dangus". Jį mėgsta kartoti vienas žinomas filosofas, kuris pripažįsta savo ligą ir sėkmingai gydosi, tačiau aš su tuo nesutinku, nes liga vis dėlto atneša žmogui daug kančios ir nemalonumų. Kiti mano pacientai - kūrybingos asmenybės - sako: "Geriau jau tegu dangus man neatsiveria, geriau aš būčiau gatvių šlavėju, bet tik kad būčiau psichiškai sveikas". Šizofrenija susirgusiam menininkui nėra jokių stabdžių, jokios vidinės ar išorinės cenzūros. Fantazija liejasi laisvai ir tai naudinga iškrova. Štai tas momentas gydant psichikos sutrikimus yra ir teigiamas. Meno terapija skatinama ligoninėse ir kitose gydymo įstaigose. Štai Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, kurioje aš dirbu, prieš trylika metų įkurtas klubas "13 ir Ko" propaguoja meno terapiją. Kartu su klubu atsirado ir pirmoji psichiatrijos ligoninėje dailės studija, ji surengė daugiau kaip 30 parodų Lietuvoje ir užsienyje. - Labai svarbu, kad turintis bėdų žmogus nebijotų pripažinti savo ligą ir nevengtų gydytis. - Pagal 1996 metais priimtą Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą prievarta niekas negydo, išskyrus tuos atvejus, jeigu žmogus yra pavojingas smurtautojas, turto gadintojas arba kenkia pats sau. Apie 40 proc. sergančių psichozėmis žmonių nesupranta, kad jie serga. Ir tuomet mums padeda įstatymas, net jei ligonis to nenori, o jo giminės taip pat nesutinka, kad jis būtų gydomas. Mums, gydytojams, labai svarbu, kad būtų išsklaidyti bauginantys mitai apie tai, jog psichiatrai ligonius tik uždaro, prileidžia slopinančių vaistų ir jie iš gydymo įstaigos išeina dar kvailesni, negu buvo. Tokios kalbos žeidžia gydytojus, kenkia psichikos ligonio įvaizdžiui. Labai svarbu visuomenę mokyti ne tik tolerancijos, bet ir prisidėti prie psichikos negalią turinčių žmonių integracijos į visas gyvenimo sritis, ypač garantuoti jam teisę į darbą, mokslą. Manyčiau, kad ta tolerancija - patys geriausi vaistai sveikstančiam žmogui. Ir dar... Norėčiau priminti, kad nuo stresų nė vienas nesame apdraustas.
	Atgal į turinį

	Rokiškio rajone rastas žiauriai nužudytas vyras, Lietuvos aidas/Naujausios Žinios, p. 4
	Autorius: La BNS, data: 2006 04 21
	Rokiškio rajone trečiadienį vėlai vakare rastas žiauriai nužudytas 67 metų vyras. Nusikaltimu įtariamas jo sūnus paguldytas į psichiatrijos ligoninę. Lailūnų kaime gyvenęs U.B. buvo rastas nužudytas savo namuose. Vyriškiui buvo nupjauta galva, kurią pareigūnai surado miškelyje, apie 140 metrų nuo namų. Nužudymu įtariamas 40 metų E.B. išgabentas į psichiatrijos ligoninę. Rokiškio policija dėl žmogžudystės pradėjo ikiteisminį tyrimą.
	Atgal į turinį

	"Atsisukę varžteliai" kvietė keistis, Lietuvos žinios, p. 1, 16
	Autorius: Viktorija Rinkevičiūtė, data: 2006 04 13
	Neseniai Vilniuje buvo surengta akcija "Kvaila bijoti atsisukusio varžtelio". Nevyriausybinės organizacijos "Globali iniciatyva psichiatrijoje" kvietė griauti nepagrįstų mitų, susijusių su psichikos ir proto negalią turinčiais žmonėmis. Nešdama varžtelių prikrautą maišą viena savanorių galvojo: "Sunkus bjaurybė! Kita vertus, kaip tai simboliška - visuomenės sąmonės pokyčiai, kurių šiandien norime pasiekti, taip pat neateis lengvai!" Ant žemės nukrinta varžtelis - moteris susiima už galvos, pradeda klykti, kiti bendradarbiai meta darbus lyg stichinei nelaimei ištikus ir skuba pasišalinti - aplink vyrauja baimė ir chaosas. Neseniai Vilniuje buvo surengta akcija "Kvaila bijoti atsisukusio varžtelio". Nevyriausybinės organizacijos "Globali iniciatyva psichiatrijoje" (GIP) savanoriai kvietė miestiečius aktyviai prisidėti prie destigmatizarijos proceso, nepagrįstų mitų, susijusių su psichikos ir proto negalią turinčiais žmonėmis, griovimo bei tolerantiškos visuomenės ugdymo. Oras tądien buvo simbolinis: po kelias dienas slogią nuotaiką kūrusio apsiniaukusio dangaus ir kur ne kur prapliupusio lietaus penktadienio popietė kaip niekad džiugino pavasario saulute, lyg kviesdama iš esmės keistis. Susirinkę prie centrine akcijos būstine tapusio Vilniaus katedros aikštės bokšto, kurio naują paskirtį šį kartą žymėjo didžiulis varžto maketas, GIP savanoriai čiupo į rankas didžiulius maišus. Prikrauti ryškiai rožinėmis, žaliomis ar mėlynomis spalvomis nudažytų akcijos atvirukų, prie kurių siūleliais pririšti linksmai suposi metaliniai varžteliai, jie traukė praeivių akį. Nešdama varžtelių prikrautą maišą viena savanorių galvoja: "Sunkus, bjaurybė! Kita vertus, kaip tai simboliška - visuomenės sąmonės pokyčiai, kurių šiandien norime pasiekti, taip pat neateis lengvai!" Tad ji pasiima krūvą akcijos atvirukų ir neria į minią. Reakcija būna skirtinga: vieni praeiviai varžtelį su atviruku ima lyg reklaminį popierėlį, kurių ne vieną ir ne du gauname gatvėje. Kiti nedviprasmiškai stabdo prieš nosį ištiestu delnu ir to pakanka suprasti, kad prie šio žmogaus geriau nė nesiartinti. Treti palydi nustebusiais žvilgsniais: kelios minutės praeina, kol žmonės supranta, ką reiškia prie atviruko prikabintas varžtas. "Kodėl varžtelis, o veržliarakčio neduosite?" - klausia vienas per kitą. Gerai, kad yra tokių, kurie su džiugia nuostaba paima atvirukus, neskuba nueiti, o domisi ir klausia. Iš toliau pasigirsta šūksnis: "Ei, prašom ir man varžtelį duoti!" Savanorė grįžteli -jai moja jaunuolis, o šalia jo stovinti mergina įdėmiai apžiūri ant virvutės besisukantį sunkų metalinį varžtą ir šmaikštaudama tarsteli: "Jam būtinai duokite -jaučiu, greit tikrai prireiks!" Prie varžtų maišo sujudimas - Savivaldybės aikštėje riedučiais bei riedlentėmis važinėjantys vaikai būriais traukia prie savanorių, prašydami ir jiems po keletą atvirukų duoti. "Kodėl po vieną neužtenka?" - klausia mergina. Pirma dar bandę slėpti, kad domisi akcija, jos tikslais, netikėtai prasitaria: "Riedlentei papuošti mums jų reikia!" Lygia greta su vaikais stoja ir vyras, už 10, kaip jis sako, "štukų" varžtų žadėdamas sumokėti net visą litą - matai, jam ūkio darbams reikalingi... Iš šalies viską akylai stebi pensininkė, Birute prisistačiusi. "Žmonės su psichikos ar proto negalia yra žemės kunigaikščio vergai: proto soste sėdi velnias ir juos kankina!" - mintimis dalijasi moteris. Nors ir džiaugiasi iniciatyva, Birutė netiki, kad tokio pobūdžio akcijos pakeis visuomenės nuomonę apie psichikos ar proto negalią turinčius žmones. "Prašom duoti ir man varžtelį", - pribėgęs entuziastingai prašo 18-metis Robertas. Į klausimą, kodėl, skirtingai nei dauguma aplinkinių, taip džiugiai reaguoja į akciją, jis atsako: "Mane daug kas vadina nevisaverčiu žmogumi, daug kam mano poelgiai tiesiog atrodo keisti ir nesuprantami!" Jaunuolis, skirtingai nei Birutė, sako tikįs, kad tokios akcijos padės sukurti tolerantišką bendruomenę. Maždaug 45 minutės ir tas, pradžioje toks sunkus atrodęs varžtų maišas, jau beveik tuščias! Surenkami paskutiniai jame likę atvirukai: švelniai pūsteli pavasario vėjas, ir prie jų prikabinti varžtai sutilindžiuoja tarsi varpeliai. Lyg reikšdami viltį, kad destigmatizacijos savaitė ir ši akcija rado atgarsį žmonių mintyse, sulaužė ilgus metus kurtus stereotipus ir išugdė bent kiek tolerancijos žmonėms, kurių "atsisukę varžteliai".
	Atgal į turinį

	Velykinė dovana, Lietuvos žinios, p. 10
	Autorius: Lina Sakalauskaitė, data: 2006 04 15
	Velykų išvakarėse gražios dovanos sulaukė grupė tam tikrų sveikatos problemų turinčių kauniečių. Nuo šiol jie galės lankytis Neįgaliojo jaunimo užimtumo centro padalinyje-skyriuje, veikiančiame kaip dienos centras žmonėms su psichine negalia. Centras įsikūrė Partizanų gatvės penktajame name. Čia jau keletą metų Kauno miesto savivaldybės ir "Carito" organizacijos pastangomis veikia sriubos valgykla mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Lankytojų patogumui yra dušai ir punktas, kur sudėvėtus drabužius galima pasikeisti naujesniais. Neseniai minėtame pastate atidaryti moterų nakvynės namai, o kituose aukštuose įsikūrė ligi tol būstų neturėję buvę vaikų globos namų auklėtiniai, pradedantys savarankišką gyvenimą. Kaip informavo Neįgaliojo jaunimo užimtumo centro direktorius Algimantas Šimoliūnas, tikėtina, jog naujame šios įstaigos padalinyje kasdien lankysis iki dvidešimties tam tikros globos ir padrąsinimo veikti pagal savo sugebėjimus laukiančių žmonių. Tikiu, - sakė direktorius, - kad jiems čia tikrai bus gera". Kaip patikino savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus, miesto tarybos, administracijos bei nevyriausybinių organizacijų pastangomis žadama Kaune steigti ir daugiau panašių dienos centrų negalios kamuojamiems kauniečiams. Tokia perspektyva neseniai aptarta ir savivaldybėje vykusioje diskusijoje apie darbą su sutrikusio intelekto žmonėmis. Centrams įrengti bus naudojamos ne tik biudžeto lėšos, tikimasi jų gauti ir iš įvairių šią veiklą skatinančių bei remiančių fondų. Neįgaliojo jaunimo užimtumo centras savąjį filialą išlaikys neprašydamas iš miesto biudžeto papildomų pinigų.
	Atgal į turinį

	Motina tapo sūnaus auka, Lietuvos žinios, p. 6
	Autorius: BNS, LŽ, data: 2006 04 21
	Rokiškio rajone rasta žiauriai nužudyta 67 metų moteris. Nusikaltimu įtariamas jos sūnus paguldytas į psichiatrijos ligoninę. Kaip sakė Rokiškio rajono policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Rimantas Čepulis, Lailūnų kaime su 40 metų sūnumi gyvenusi U.B. buvo nužudyta savo namuose. Moteriai žudikas nupjovė galvą. Motinos palaikus vėlų trečiadienio vakarą aptiko kitas sūnus. Nužudytosios galvą pareigūnai surado miškelyje, maždaug už 140 metrų nuo namų. Moters sūnus E.B., anksčiau neteistas, bet ne kartą gydytas psichikos ligų specialistų, išvežtas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Čia jį saugo policijos pareigūnai. Pasak Čepulio, ketinama prašyti teismo leisti įtariamąjį suimti.
	Atgal į turinį

	Atsisukus varžteliui gyvenimas nesibaigia, Kauno diena, p. 11, 12
	Autorius: Giedrė Būdvytienė, data: 2006 04 05
	Šią savaitę startuoja akcija, kuri sieks griauti mitus, susijusius su psichikos negalią turinčiais žmonėmis "Kvaila bijoti atsisukusio varžtelio. Taip gali atsitikti ir tau. Kas tada?" - šie žodžiai skamba vaizdo klipe, kuris šią savaitę bus transliuojamas per televiziją. Jis yra akcijos, skirtos nepagrįstų mitų, susijusių su psichikos ir proto negalią turinčiais žmonėmis, griovimui bei tolerantiškos visuomenės ugdymui, dalis. Toks projektas Lietuvoje įgyvendinamas pirmą kartą. Tikimasi, kad jis padės pralaužti ledus įdarbinant žmones su psichikos negalia. Slepia, kad serga Vadybininkas Romas (vardas pakeistas) yra vienas iš nedaugelio žmonių su psichikos negalia, turinčių darbą. Šiuo metu jaunas vyriškis, sergantis dvipoliu sutrikimu, dirba viename medicininiame leidinyje, kurio pavadinimo dėl suprantamų priežasčių minėti nepanoro, kaip ir savo tikrojo vardo ir pavardės. Juk gyvename Lietuvoje, kur psichikos liga vis dar yra etiketė, priklijuojama visam gyvenimui ir gali tapti kliūtimi ne tik dirbti, bet ir bendrauti, jaustis visaverčiu visuomenės nariu. "Ką ir kalbėti apie svetimus žmones ar buvusius bendradarbius, kurie nė karto ligoninėje neaplankė, draugus, jei net artimieji išsižada. Vienintelė mama, kuri jau mirusi, mane suprato. Kai grįžau po ilgo gydymosi ligoninėje, tėvas nenorėjo su manimi bendrauti, į namus nepriėmė. Buvo labai skaudu", - sako Romas. Jam nesinori prisiminti, ką teko išgyventi, kai maitinosi vien grikiais, neturėjo, kur pernakvoti, nes į psichoneurologijos pensionatą važiuoti nenorėjo. Vyriškis atsitiesė, kai susirado darbą. Jam pasisekė, nes jį įdarbino medikas, kuris, net ir žinodamas jo diagnozę, nepabūgo. "Įsidarbinti pavyksta tik vienam kitam mano likimo draugui. Kita vertus, daugelis stengiasi nuslėpti savo ligą, nes bijo diskriminacijos. O šiandieniniai modernūs medikamentai leidžia kuo puikiausiai jaustis ir būti darbingiems, tad bendradarbiai gali net nežinoti, kad kolega turi psichikos problemų", - svarsto Romas. Nori ir gali dirbti Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 70 proc. žmonių su sunkiais psichikos sveikatos sutrikimais nori dirbti ir daugelis, apie 60 proc, galėtų, jei darbdaviai nebijotų juos priimti. Deja, tokių yra mažuma, todėl dirba tik 1 iš 10 psichikos ligonių. Viešosios įstaigos "Globali iniciatyva psichiatrijoje" direktoriaus Vytauto Blažio teigimu, visuomenės nuomonė nėra palanki sergantiesiems psichikos ligomis. Tik 5,8 proc. apklausos šia tema dalyvių mano, kad jie gali dirbti, o mano, kad į darbą juos priimtų, - apie 6 - 7 proc. apklaustųjų. "Tai rodo tikrąjį visuomenės požiūrį į turinčiuosius psichikos sveikatos problemų", - tikina V. Blažys. Jo teigimu, tai lemia įvairūs mitai, kaip, pavyzdžiui, tariamas pavojingumas, tačiau statistika rodo, kad psichikos ligoniai kur kas dažniau būna aukos nei nusikaltėliai. Taip pat nepagrįstai įsivaizduojama, kad žmonės su psichikos negalia gali dirbti tik labai nekvalifikuotą, fizinį ar techninį darbą, nors iš tiesų dėl ligos intelektiniai sugebėjimai nelabai nukenčia. Yra apskaičiuota, kad, įdarbinus 50 sergančiųjų psichikos ligomis, per penkerius metus valstybė sutaupytų nuo 44 iki 132 mln. litų, nes jiems reikėtų mažiau socialinės pagalbos, netektų mokėti pašalpų, jie rečiau gydytųsi stacionare. Aleksandras Avramenka, "Globalios iniciatyvos psichiatrijoje" projektų vadovas, įsitikinęs, kad nors darbdaviai, įdarbinantys žmones su negalia, yra remiami (jiems numatytos subsidijos bei mokesčių lengvatos), 90 proc. jų tokiu atveju renkasi darbuotoją su fizine, o ne su protine negale. "Esame užmezgę ryšius su keliomis darbdavius vienijančiomis organizacijomis, jie domisi mūsų veikla šioje srityje, tad tikimės pasiekti gerų rezultatų. Pastebėjau, kad tik per asmeninius kontaktus galima pakeisti mąstymo stereotipus, įrodyti, kad psichikos ligomis sergantys asmenys pajėgia dirbti ir sudėtingesnius darbus, jiems nereikia specialios pagalbos", - aiškina A.Avramenka. Rengs pagalbininkus Sutrikusio intelekto žmonių bendrijos "Viltis" vadovės Danos Migaliovos įsitikinimu, žmogui, turinčiam psichikos negalią, konkuruoti atviroje darbo rinkoje vienam labai sunku. Reikėtų keisti įstatymus, kad jie numatytų didesnes lengvatas darbdaviams, įdarbinantiems sergančiuosius psichikos ligomis, lyginant su turinčiaisiais fizinę negalią. Be to, Lietuvoje reikėtų pradėti rengti specialistus, kurie padėtų susirasti darbą turintiesiems psichikos negalią, vadinamuosius darbo asistentus. Jie padėtų atkurti prarastus dėl ligos darbinius įgūdžius ar įgyti naujus. Kol jų neturime, šią funkciją atlieka pavieniai socialiniai darbuotojai ar slaugytojai. Mūsų šalyje įgyvendinamas projektas, remiamas Europos Bendrijos "Equal" iniciatyvos, "Žmonių, turinčių proto ir psichikos negalią, įdarbinimas". Jis orientuotas į kelias tikslines grupes - žmones, sergančius rimtais psichikos sveikatos sutrikimais, tokiais kaip šizofrenija, dvipolis afektinis sutrikimas, depresija, taip pat sutrikusio intelekto asmenis. Pastaraisiais mūsų šalyje jau rūpinasi kelios tarnybos, tuo tarpu pirmieji turi skintis kelią patys. Jiems integruotis į darbo rinką ir susirasti darbą pagal savo galimybes kaip tik ir padės minėtas projektas. Jis taip pat numato pradėti rengti darbo asistentus. Projekte dalyvaujanti darbo birža teiks paramą surandant laisvas darbo vietas, Aknystos pensionatas bei darbinio mokymo centras "Mes esame" vystys tranzitines įdarbinimo programas savo bazėse. Čia neįgalūs asmenys galės įgyti žvakių liejikų, siuvėjų, mezgėjų, plytelių klojėjų, dažytojų specialybes, o vėliau, padedami profesionalų, įsidarbinti. Planuojama įdarbinti apie 100 neįgaliųjų. Trūksta bendruomeninių paslaugų Šio projekto dalis - ir visuomeninė akcija "Kvaila bijoti varžtelio". Jos metu per Lietuvoje televiziją bus transliuojamas reklaminis vaizdo klipas. Jį planuojama parodyti apie 70 kartų, laiku, kai daugiausiai žmonių žiūri televiziją. Parengta ir garsinė reklama radijui. Pagrindinis akcijos veikėjas - varžtelis, kurio visi bijo, - jam nuriedėjus modernaus biuro grindimis kyla panika ir sąmyšis. Vilniuje ir Kaune šį penktadienį praeiviams bus dalijamos originalios akcijos atvirutės su varžteliais ir marškinėliai su akcijos logotipais. "Tikimės, kad tai paskatins žmones pagalvoti, kad nuo psichikos sutrikimų nė vienas nesame apsaugoti, ir užduoti sau klausimą, kas mūsų laukia, jei susirgtume", -svarsto D.Migaliova. "Problema - ne varžtelis, o žmonės, kurie jo bijo, sveikieji, ir neadekvati jų reakcija. Mūsų visuomenė, kuri diskriminuoja sergančiuosius psichikos ligomis, negali pasigirti gera psichikos sveikata. Ją kamuoja savižudybės, prievarta, priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų. Ji turi šansą pasveikti, jei nebijos to varžtelio", - aiškina Dainius Pūras, Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos docentas. Jo teigimu, ES propaguoja socialinės atskirties mažinimą pažeidžiamoms visuomenės grupėms, tarp jų ir psichikos negalią turintiems žmonėms, skatina jų integraciją į visuomenę. Lietuvoje šioje srityje žengiami tik pirmieji žingsniai. Vis dar vyrauja tradicija juo izoliuoti, apgyvendinti psichikos ligonius specializuotose uždarose įstaigose. Bendruomeninių paslaugų, kurioms turėtų būti suteikiamas prioritetas, labai trūksta. Nepakankamai yra dienos užimtumo centrų, skirtų ne protiškai atsilikusiems, o psichikos ligoniams, nesutariama, kur juos reikėtų steigti: sveikatos politikai siūlo kurti juos prie Psichikos sveikatos centrų, nors jie turėtų veikti atskirai, bendruomenėje. "Globali iniciatyva psichiatrijoje" neseniai pradėjo įgyvendinti vieną projektą, kuriam finansuoti pasitelktos ir Valstybinės neįgaliųjų socialinės integracijos programos lėšos. Šalčininkų rajone nupirkta sodyba, kur padedami socialinių darbuotojų gyvena ir dirba sergantys sunkiomis psichikos ligomis žmonės. "Jie ten atsitiesė, pražydo, yra užimti, jaučiasi reikalingi", - džiaugiasi D.Migaliova.
	Atgal į turinį

	Kiek meilės tavyje gyventi gali, Kauno diena, p. 7
	Autorius: Daiva Valevičienė, data: 2006 04 13
	Partizanų gatvėje įsikūrė pirmasis mieste neįgaliojo jaunimo užimtumo centro žmonėms su psichikos negalia skyrius. "Tai Šančiuose esančio centro filialas. Iki šiol jame neįgalus jaunimas praleisdavo pusdienį. Naujajame skyriuje penkiolika neįgaliųjų galės praleisti visą dieną", - sako naujojo skyriaus vedėja Polina Šedienė. Psichikos negalią turintiems žmonėms pritapti visuomenėje yra ypač sunku, nes ne visai įprastai besielgiantys asmenys aplinkinius trikdo. Tačiau reikia įsivaizduoti, kaip jiems patiems baisu praverti savo namų duris - už jų prasideda didžiulis sunkiai suprantamas pasaulis su visomis jo keistenybėmis. Abipusį nepasitikėjimą galima pakeisti tik supratingumu ir meile. Neįgalaus jaunimo ansamblio "Šviesa" nariai, uždainavę, "ar žinai, kiek meilės tavyje gyvena ir gyventi gali" suvirpino gausiai į atidarymo šventę susirinkusius Kauno savivaldybės vadovus. 'Tai mums reikia iš jų mokytis stiprybės", - išsitarė vicemerė A. Echodienė. Naujajame skyriuje, be dviejų nuolatinių darbuotojų, kurios mokys planuoti dieną, biudžetą, ateitį, gyventi su savo liga, lankysis meninio ugdymo specialistai.
	Atgal į turinį

	Rokiškio rajone žiauriai nužudyta moteris, Kauno diena, p. 6
	Autorius: BNS, data: 2006 04 21
	Rokiškio rajone rasta žiauriai nužudyta 67 metų moteris. Nusikaltimu įtariamas jos sūnus paguldytas į psichiatrijos ligoninę. Lailūnų kaime su 40-mečiu sūnumi gyvenusi U.B. buvo nužudyta savo namuose. Moteriai žudikas nupjovė galvą. Nužudytosios palaikus trečiadienį vėlai vakare aptiko kitas jos sūnus. Moters galvą pareigūnai surado miškelyje, apie 140 metrų nuo namų. Nužudytosios sūnus E.B., anksčiau neteistas, bet ne kartą gydytas psichiatrų, išgabentas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę.
	Atgal į turinį

	Bandyta išžaginti neįgaliųjų pensionato globotinę, Kauno diena, p. 6
	Autorius: Greta Čižinauskaitė, data: 2006 04 27
	Vakar rytą prie lankytojų pamėgto "Megos" akvariumo įvykdyta žaibiška įtariamojo bandymu išvakarėse padaryti sunkų nusikaltimą sulaikymo operacija. Tokiomis kažin ar kieno nors pastebėtomis aplinkybėmis Santakos policijos komisariato pareigūnai sulaikė 17-metį "Ąžuolo" vidurinės moksleivį, įtariamą bandymu išžaginti neįgalią Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionato globotinę. Kaip dienraščiui pasakojo šio pensionato direktorius Juozas Laurynas, sunkią proto negalią, anksčiau įvertintą 1-ąja invalidumo grupe, turinčią jų 25-erių metų globotinę bandyta išžaginti pensionato šlaite esančiame sode. Laimė, laiku suskubo viena administracijos darbuotoja, pro langą pamačiusi, kaip nepažįstamas jaunuolis kviečia ranka eiti su juo kiemo saulutėje besišildžiusią vieną globotinių. Direktoriaus teigimu, tai padaryti įsibrovėliui į pensionato teritoriją nebuvo sunku: į aukas jo nusižiūrėta mergina savo protiniu išsivystymu prilygsta ketverių metų vaikui. Įtarus, kuo tai gali baigtis, minėta darbuotoja nusprendė išeiti laukan. Nuėjusiuosius sodo link ji rado ne iš karto. Kai pastebėjo, globotinė jau gulėjo ant žemės išrengta iki pusės. Ją išžaginti bandęs jaunuolis pabėgo, nors nusikaltimo liudytoja teigia dar bandžiusi jį sulaikyti. Įtariamasis surastas pagal minėtos pensionato darbuotojos apibūdinimą. J.Laurynas vakar teigė besididžiuojantis ir šia savo pavaldine bei esantis dėkingas Santakos policijai už parodytą supratingumą ir atskubėjusiai į pensionatą iškart, nors tą pavakarę įvykių šio komisariato teritorijoje tikrai netrūko. Redakcijos žiniomis, įtariamojo bandymu išžaginti asmenybė nustatyta jau tą patį vakarą. Kas jis toks, pagal apibūdinimą iš karto suprato vietinis apylinkės inspektorius. Pasak policijos, šis pas globėjus su trim tokiais pačiais likimo draugais gyvenantis nepilnametis pateko į jos akiratį dar būdamas dvylikos - už vagystes iš automobilių. Nakvoti į namus jis po šio įvykio negrįžo, tačiau pareigūnams pavyko sužinoti, kad ryte įtariamasis turėtų pasirodyti "Megoje". Pensionato darbuotojai viliasi, kad policijai pavyks surasti ir šaulį, prieš kelias savaites sužeidusį kitą šios įstaigos globotinį. Panašią negalią turintis pensionato valgykloje talkinęs dvidešimt devynerių vaikinas taip pat buvo peršautas pensionato teritorijoje, išnešęs išpilti šiukšles. Iš jo blauzdos Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje išimtas svetimkūnis, primenantis pneumatinio šautuvo užtaisą.
	Atgal į turinį

	Motiną nužudė dvasios ligonis, Vakaro žinios, p. 5
	Autorius: Nijolė Bixman, data: 2006 04 21
	Rokiškio psichiatrijos ligoninę vėl sukrėtė skandalas: įtariama, kad namo kaip pasveikęs išleistas pacientas šaltakraujiškai nurėžė motinai galvą ir paslėpė ją miške. Šiurpus radinys Kruvina tragedija įvyko užvakar. Apie 22.20 vai. Rokiškio rajono policijai vienas iš 67 metų Uljanos Bimbie-nės, gyvenančios Lailūnų kaime, sūnų pranešė radęs motiną negyvą. Manoma, kad moteris buvo nužudyta ryte. Kitur gyvenantis vyras sunerimo, kai po pietų negalėjo jai prisiskambinti. Įtardamas, kad jai ką nors padarė šizofrenija sergantis 40 metų brolis Eugenijus, jis atvažiavo į Lailūnus. Ten ir rado motinos begalvį kūną bei sulaikė kieme besišlaistantį brolį. Pareigūnams atvykus, įtariamas žudikas kliedėjo nesąmones, minėjo piktąsias dvasias. Jis buvo skubiai nugabentas atgal į ligoninę. Galva – miške Po pusvalandžio policijos pareigūnai rado U.Bimbienės galvą. Ji buvo padėta miškelyje, esančiame maždaug už 140 metrų nuo namų. Pasak Rokiškio rajono policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo tarnybos (NTT) vadovo Rimanto Čepulio, neaišku, kada bus galima apklausti ligonį: "Dabar jis laikomas palatoje, kurią saugo policijos pareigūnai ir medikai. Kol kas įtariamojo būklė yra itin sunki, todėl su juo kalbėtis beprasmiška. Teks kreiptis į teismą, kuris, matyt, nutars perkelti ligonį į skyrių, kur laikomi pavojingi nusikaltėliai". Gydėsi nuolat Pasak policijos, U.Bimbienės sūnui Eugenijui dar sovietmečiu buvo nustatyta diagnozė - šizofrenija. Vyras nuolat gydėsi ligoninėse. Gavę pranešimą, jog jis paleidžiamas namo, pareigūnai nuolat buvo pasirengę Eugenijų grąžinti atgal į ligoninę, mat paūmėjus ligai, jis tapdavo agresyvus. Pastarąjį kartą motina Eugenijų iš ligoninės atsivežė prieš mėnesį. Iš ten jis buvo išleistas kaip pasveikęs. "Matyt, vyrą paveikė pavasaris ir per Velykas buvusi pilnatis", - aiškino R.Čepulis. - Kodėl pavojingas visuomenei asmuo buvo paleistas iš gydymo įstaigos - aiškinamės". Vakar bendrosios psichiatrijos skyriaus, kur buvo gydomas E.Bimbis, vedėjas Petras Aukštuolis atsisakė ką nors komentuoti: "Kai bus nustatyta, kad būtent E.Bimbis nužudė savo motiną, tuomet ką nors gal ir pasakysiu, o dabar nenoriu niekų taukšti". Stebina medikų atsainumas Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro vadovas Algirdas Matonis vakar sakė, jog tokie asmenys yra itin pavojingi: "Keista, kodėl medikai atsainiai žiūri į žmones su psichine negalia. Jie yra paleidžiami namo, nors yra pavojingi visuomenei. Juk anksčiau ar vėliau jie padaro nusikaltimus, o ekspertai juos pripažįsta nepakaltinamais. Beje, netgi suteikus tokį statusą, tokie asmenys atsiduria namuose". Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė Andžela Slušnienė tikino, jog vos pagerėja būklė, psichikos ligoniai išleidžiami namo, tačiau ten jais turi rūpintis savivaldybė ir globėjai: "Kažkas turi prižiūrėti, artas asmuo geria vaistus, koks jo gyvenimo būdas. Jeigu ligonio būklė pablogėja ir jis nusikalsta, atsako globėjai, ne medikai. Vadinasi, pacientas buvo blogai prižiūrimas".
	Atgal į turinį

	Po žudynių skirtas gydymas, Klaipėda, p. 10
	Autorius: Daiva Janauskaitė, data: 2006 04 05
	Ilgą laiką negydytas psichikos ligonis į psichiatrijos ligoninę pateko tik po to, kai kirviu užkapojo savo seserį. Po nusikaltimo medikai rekomendavo šj vyrą gydyti sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Skaudi nelaimė įvyko pernai rugpjūtį Tauragės rajone. Ganykloje buvo aptikta moteris kirviu sukapota galva. Netrukus kruvinas kirvis aptiktas mirusiosios motinos namuose. Čia ilgą laiką gyveno ir psichiškai nesveikas velionės brolis. Jis dar tarybiniais laikais buvo gydytas Černiachovsko psichiatrijos ligoninėje. Medicinos dokumentai liudijo, jog 8 kartus šis vyras gulėjo Žiegždrių bei 10 kartų Švėkšnos ligoninėse. Maždaug prieš 15 metų ekspertai konstatavo, jog pacientas yra pavojingas aplinkiniams, ir rekomendavo jį gydyti griežto stebėjimo sąlygomis. Nepaisant diagnozės, ligonis ilgą laiką gyveno su senute savo motina, girtavo, bet nesigydė. Giminaičiai žinojo apie agresyvų vyro būdą ir stengdavosi išvengti susidūrimų su juo. Labiausiai jis niršo ant sesers, kuri žiemai į savo namus parsiveždavo senutę motiną. Mat tada vyras neturėdavo galimybės išjos išreikalauti pinigų alkoholiui. Keletą savaičių prieš nužudymą ligonio elgesys buvo pasikeitęs. Vyras tapo įtarus, atrodė nepamatuotai susijaudinęs, lyg planuotų kažkokį slaptą veiksmą. Teismo sprendimu sesers žudikui vakar skirtas priverstinis gydymas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
	Atgal į turinį

	Darbdaviai bijo atsisukusio varžtelio, Vakarų ekspresas, p. 1, 3
	Autorius: Giedrė Petkevičiūtė, data: 2006 04 14
	Nepaisant didelio darbo jėgos trūkumo, daugelis uostamiesčio darbdavių bijo priimti į darbą psichikos ar proto negalią turinčius žmones. Klaipėdos darbo biržoje yra užsiregistravę dešimt neįgaliųjų, darbo įgūdžius įgijusių dienos užimtumo centre "Klaipėdos lakštutė", tačiau nė vienam iš šių jaunų žmonių darbo neatsiranda. Tikimasi, kad darbdavių ir visos visuomenės toleranciją sergančiųjų psichikos ligomis atžvilgiu ugdyti padės nauja akcija "Kvaila bijoti varžtelio". Tiesa, jos iniciatoriai sulaukia ir priekaištų - esą akcijos reklama skamba įžeidžiančiai. Idealus darbuotojas Vienai jaunai merginai, mokančiai puikiai siūti, "Klaipėdos lakštutės" darbuotojai buvo suradę darbą siuvykloje. Atrodė; nebus jokių kliūčių jai sėkmingai darbuotis, tačiau jau po trijų dienų mergina išėjo iš darbo. Pasak centro direktorės Danutės Daukantienės, ilgiau ji neištvėrė. Pasirodo, siuvyklos moterys nevengė iš naujos darbuotojos pasišaipyti - sukiojo pirštą pridėjusios prie smilkinio ir kitokiu nepagarbiu elgesiu primindavo, kad ji - ne tokia kaip visi. "Ji paprasčiausiai buvo išstumta iš kolektyvo, - sako D. Daukantienė. - Kitos siuvėjos ir paplepėdavo, ir kavutės atsigerdavo, o mūsų mergaitė atsisėda ir siuva, siuva... Mūsų jaunuoliai susikoncentruoja vienam darbui ir jų dėmesio jau niekas neatitrauks, bet ar ne to reikia darbdaviui? Yra darbo jėga, kurios mes tikrai ne-išnaudojame." "Konkretų monotonišką darbą jie dirba labai kruopščiai, atsakingai ir su dideliu noru. Kokias gražias pagalvėles jie pasiuva - tai tikrai aukštasis pilotažas, aš, būdama sveika, tokio dalyko nesugebėčiau. Pamatytumėte, kaip jie valo langus, grindis. Išblizgina idealiai. Jei patapšnosi į petį, gali neatsisukti, nes dėmesys yra sukoncen truotas į darbą. Galbūt dėl to darbdaviai į tokius žmones žiūri nepalankiai? Bet ten, kur yra darbo santykiai, žmogus pirmiausia turi būti įvertintas už atliktą darbą, o ne už bendravimą", - kalbėjo D. Daukantienė. Savarankiškam gyvenimui mosiančiame centre jaunuoliams patariama, kaip pasirengti pokalbiui su darbdaviu. Pasak D. Daukantienės, ne visi jaunuoliai suvokia pinigų vertę, bet daugelis jų labai nori dirbti bei būti naudingi. Deja, darbdaviams jie kol kas nereikalingi. "Dešimt jaunuolių yra užsiregistravę Darbo biržoje. Deja, tas darbdavys šiandien esu aš. Centre pagal viešųjų darbų programą nuolat įdarbiname du neįgaliuosius. Tai - visuomenės problema, darbdaviai bijo, nes šių žmonių nepažįsta. Tačiau aš tikiu, kad mums pavyks darbdaviui įrodyti, kad verta jiems suteikti galimybę", - teigė direktorė. Kita vertus, D. Daukantienė pripažįsta, kad, baimindamasi išnaudojimo, savo globojamą jaunuolį patikėtų ne kiekvienam darbdaviui, nes turintieji psichikos sutrikimų yra labai patiklūs, juos lengva apgauti. Svajoja užsidirbti būstui 22 metų Vladimiras - labai darbštus, pareigingas vaikinas. Jis taip pat norėtų dirbti - sako, kad galėtų valyti patalpas ar mašinų salonus, keisti tepalus - tačiau apgailestauja iš Darbo biržos jokių pasiūlymų nesulaukiantis. Vladimiras per daug nesikremta, nes tiki, kad taip trokštamą darbą jis vis tiek kada nors gaus. Jis turi tikslą - tapti profesionaliu virėju. Labai svarbų tikslą turi ir 31 -erių Darius: šiuo metu "Klaipėdos lakštutėje" dirbantis vyras uždirbtus pinigus labai taupo, nes nori įsigyti būstą. "Dabar aš gyvenu valdiškuose namuose", - atsiduso Darius. "Man patinka dirbti. Nežinau, ar viską darau gerai - reikėtų klausti kitų darbuotojų. Man nesinori sėdėti be darbo, nieko neveikti. Tikiuosi susirasti ir nuolatinį darbą. Kartą man siūlė dirbti suvirintojų, bet mano akys silpnos, tad įsidarbinti negalėjau", -pasakojo vyriškis. Bijo iliuzijos? Lietuvoje išties bijoma įdarbinti žmones su psichikos negalia - tai patvirtino ir nevyriausybinės organizacijos "Globali iniciatyva psichiatrijoje" užsakymu atlikta apklausa. Paaiškėjo, kad dauguma gyventojų mano, jog psichikos sutrikimų turintys žmonės yra netinkami darbo rinkai. Padėti susimąstyti ir keisti požiūrį į turinčiuosius psichikos ir proto negalią - tokie yra neseniai startavusios naujos akcijos skambiu pavadinimu "Kvaila bijoti varžtelio" siekiai. Aktyvios informacinės kampanijos metu akcentuojama, kad dirbti galėtų 60 proc. sergančiųjų, tačiau realiai įsidarbina tik 10 proc. "Globalios iniciatyvos psichiatrijoje" atstovė, projekto administratorė Henrika Varnienė sako, kad šie duomenys - ne Lietuvos, o užsienio šalių. Statistikos, kiek tokias negalias turinčių žmonių įdarbinama Lietuvoje, netgi nėra. Anot H. Varnienės, įsidarbinusiųjų skaičius veikiausiai nesiektų net 1 proc. Pašnekovė konstatuoja, kad psichinių sutrikimų turinčiam žmogui Lietuvoje uždedamas štampas. "Kvaila bijoti atsisukusio varžtelio. Taip gali atsitikti ir tau. Kas tada?" - susimąstyti ragina per radijo stotis skambanti akcijos reklama. Tačiau prasidėjus akcijai pasipylė ne tik pagyrimai, kad į šią problemą galų gale atkreiptas dėmesys, bet ir priekaištai. Neva frazėmis apie atsisukusius varžtelius akcijos rengėjai įžeidžia psichikos sutrikimų turinčius žmones. Centro "Klaipėdos lakštutė" vadovė D. Daukantienė akcijos reklamą taip pat įvertino skeptiškai. O H. Varnienė nemano, kad akcija galėtų ką nors įžeisti. Varžtelio idėja panaudota, todėl, anot H. Varnienės, kad visi išsyk supranta, apie ką kalbama. "Įsivaizduojama, kad žmonės su psichikos sutrikimais yra neprognozuojami, agresyvūs ir tinkami tik už grotų laikyti, - kalbėjo projekto administratorė. Jų bijoma, nors taip visai nėra. Bijoma susikurtos iliuzijos." Akcijos rengėjai taip pat ketina inicijuoti įstatymų pataisas -įžvelgiama daug spragų naujojoje nedarbingumo lygio nustatymo tvarkoje.
	Atgal į turinį

	Psichiatrai ragina nebijoti sergančiųjų psichikos ligomis, Vakarų ekspresas, p. 12
	Autorius: Jūratė Mazajeva, data: 2006 04 25
	Lietuvoje yra trys dešimtys tūkstančių gyventojų, turinčių proto negalią ir sergančių psichikos ligomis. Sveikatos apsaugos ministerijai šių ligonių bėdos tapo prioritetine sritimi. Mat turintiesiems psichikos sveikatos sutrikimų sunku integruotis į visuomenę. Jie, kitaip nei senbuvėse Europos Sąjungos šalyse, yra nepageidaujami ir darbdavių. Dauguma sergančiųjų -išsilavinę Kad padėtis imtų keistis, Lietuvoje pernai pradėtas įgyvendinti projektas "Žmonių su proto ir psichikos negalia įdarbinimas". Tai - pirmasis tokio pobūdžio projektas tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse. Projekto koordinatoriai - VšĮ "Globali iniciatyva psichiatrijoje" tikisi pakeisti visuomenės požiūrį į, anot jų, realiai galinčius dirbti žmones su psichikos liga ir proto negalia. Šio projekto administratorė psichiatrė Henrika Varnienė teigia, kad mūsų visuomenė per mažai žino apie psichikos ligas, todėl ir baiminasi jomis sergančiųjų. "Dauguma sergančiųjų psichikos ligomis - išsilavinę žmonės, - pabrėžė psichiatrė. - Maža to, tarp šio tipo ligonių yra nemažai ir genijų. Dauguma žmonių, kuriems diagnozuota psichikos liga, gali dirbti protinį darbą ir net eiti aukštas pareigas. Pastarieji tampa nedarbingais tik ligai paūmėjus. Tačiau pasigydę jie vėl gali imtis įprastų darbų." Apie proto negalią Psichiatrės H. Varnienės pastebėjimu, mūsų visuomenė sergančiuosius psichikos ligomis tapatina su žmonėmis, turinčiais proto negalią. "Tai - visiškai skirtingi dalykai, - pabrėžė specialistė. - Proto negalia yra įgimta patologija, kai jau gimstama su pažeistomis smegenimis. Todėl šie žmonės gali atlikti tik monotoniškus, mąstymo nereikalaujančius darbus. Kad turintieji proto negalią galėtų integruotis į visuomenę, jais nuolat turi rūpintis socialiniai darbuotojai. Žmonės su proto negalia ypatingi tuo, kad jie dirbdami nesiblaško - visą dėmesį sutelkia jiems paskirtai užduočiai atlikti." Akcija Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į sergančiuosius psichikos ligomis ir žmones su proto negalia, šiemet pirmąkart buvo surengta akcija "Kvaila bijoti atsisukusio varžtelio". H. Varnienė akcentavo, kad ši akcija - tik šimtoji vykdomo projekto "Žmonių su proto ir psichikos negalia įdarbinimas" dalis. Psichiatrė įsitikinusi, kad akcijos pavadinimas nėra žeidžiantis. "Mūsų visuomenė bijo žmonių, kurie yra kitokie, - komentavo specialistė. - Tačiau tiesa ta, kad kiekvienam gali "pavažiuoti stogas". Maždaug kas ketvirtas bet kurios šalies, įskaitant ir Lietuvą, gyventojas patiria stiprų stresą, galintį išprovokuoti psichikos ligą. Kalbant apie psichikos ligas, visi mes priklausome rizikos grupei - šis faktas turėtų visuomenę paskatinti būti tolerantišką žmonėms, turintiems problemų dėl psichikos sveikatos." Neįgaliųjų darbo rinka H. Varnienė sakė, kad VšĮ "Globali iniciatyva psichiatrijoje" per trejus metus tikisi sukurti žmonių su proto ir psichikos liga įdarbinimo modelį. "Lietuvoje šių žmonių įdarbinimo sistemos nėra, egzistuoja tik pavienės įdarbinimo iniciatyvos, - pasakojo ji. - Dėl sistemos nebuvimo neįgalieji dėl įvairių priežasčių, dažniausiai psichologinių, ilgai neišsilaiko darbe." Lietuvos įstatymai deklaruoja lygias teises darbo rinkoje. Tačiau, pasak VšĮ mokymo centro "Mes esame" vyriausiosios socialinio darbo vadybininkės Loretos Budrytės, realiai proto negalią turintys žmonės ar sergantieji psichikos liga šiandien negali konkuruoti ne tik su sveikaisiais, bet ir su žmonėmis, kurie neįgaliais tapo dėl somatinės ligos. "Globali iniciatyva psichiatrijoje" šiemet atliko tyrimą, kurio metu buvo stebimos žmonių teisės psichoneurologiniuose pensionatuose. "Rezultatai šokiruojantys - kai kuriuose pensionatuose žmonės vis dar uždaromi izoliatoriuose, - kalbėjo H. Varnienė. - Kalbant apie požiūrį į sergančiuosius psichikos ligomis, šiandien Lietuvoje yra tokia situacija, kokia buvo Olandijoje prieš 25-erius metus." Vykdant projektą "Žmonių, turinčių proto ir psichikos negalią, įdarbinimas" jau įdarbinta 19 darbo asistentų. Pasak H. Varnienės, šios naujos pareigybės įvedimas žada realius pokyčius neįgaliųjų darbo rinkoje - naudą tiek darbdaviui, tiek neįgaliam asmeniui.
	Atgal į turinį

	"Mes verti būti vyru ir žmona", Vakarų ekspresas/Šeštadienis, p. 7
	Autorius: Ivona Žiemtė, data: 2006 04 29
	"Pamačiau žmogų, atsirėmusį į sieną, paniurusį, nelaimingą, su kančios antspaudu veide, jis atrodė man nuo vienatvės ir skausmo sužvėrėjęs. Priėjau, pasiūliau draugystę, ir nuo tos dienos kovoju už kiekvieną Jurijaus šypseną", - taip apie savo didžiausios gyvenimo meilės pradžią pasakoja gamtos išskirtiniu poetės talentu apdovanota, bet sunkios psichikos ligos sugniuždyta Danutė, prieš savaitę tapusi nuotaka. Tą balandžio ketvirtadienį pirmą kartą 50 metų gyvuojančiame Šilutės pensione, kuriame gyvena 530 žmonių, turinčių psichikos negalią, vyko 56 metų Danutės Macienės ir ketveriais metais jaunesnio Jurijaus Gorbunovo sutuoktuvės. Įvykį drąsiai galima vadinti sensacija, nes iki šiol niekada daugybės čia besimylinčių porų santykiai nepasiekė tokios kulminacijos. Chimeros jausmų aptvare Ar psichikos liga yra Dievo rykštė? Turbūt keturias dešimtis metų gyvenantis pensione žmogus ir septynias žmogžudystes padaręs kitas šios įstaigos senbuvis į šį klausimą atsakytų savaip. Tačiau jautresni už mus žmonės, kuriems dažnai iki gyvos galvos reikia specifinės pagalbos, ne patį pensiono pastatą Macikų kaime, iškilusį buvusios koncentracijos stovyklos vietoje, pavadintų nelaisvės simboliu, o savo negalėjimą pritapti sveikųjų pasaulyje. Danutės žodžiais, čia žmonės gyvena "chaotiškų jausmų aptvare", kai "sielą sužeistą taip maudžia negeras žodis, pašaipa - liga lyg voras savo tinklą audžia". Ir juos labiau už karjerą ir pinigus domina gyvenimo esmės suvokimas, nuoširdūs santykiai, kuriuos dėl ligos golgotų ir grimasų yra sunku sukurti. "Laisvė atsiveria tuomet, kai žmonės gali būti tokie, kokie yra. Aš pensione ir iki šiol turėjau artimą sielą - direktorių Romualdą Jovaišą, kuris kasdien mane sutikdavo išskėstomis rankomis, jautė, kai man sunku, ir net į skruostą arba lūpų pakraštį bučinį įsegdavo", - samprotauja Danutė. Tačiau, kai ištikdavo dvasios krizė, pripažįsta įklimpdavusi į suicidinę depresiją, o vaizduotė piešė tamsiausią, be jokios prošvaistės ir vilties pasaulį. Tuomet kančia išaugdavo didesnė ir stipresnė už valią, gyvenimo geismą, nebūties baimę ir ją pačią, ir ji ne kartą mėginusi IŠEITI. Prieš apsigyvendama pensione, Danutė gyveno Šilutėje su sūnumi Juozu. Sūnus Laimonas, gimęs iš pirmos moters santuokos, su šeima gyvena Anglijoje. Dar anksčiau moteris studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, tačiau trečiame kurse susirgo, ir mokslų nebaigė. Ligai atslūgus, pamėgino dirbti kaimo mokytoja, vėliau -kadrų inspektore, sargauti. Bet vieną dieną visa tai pasibaigė. Gyvenimas pensione irgi nebuvo ramus; moterį dažnai siaubė nerimas, jį mėgino slopinti svaigalais, nuolat verkdavo. Socialiniai darbuotojai sakė, jog Danutei išlikti žmogumi padėjo motiniška meilė savo suaugusiems sūnums (ji net sutaupydavo jiems pinigų iš pensiono įnamiams atiduodamų 20-ies procentų invalidumo pensijos). O ramentus ir sparnus moteriai atstodavo kūryba. Eilės ir atverdavo, ir užgydydavo atsivėrusias dvasios stigmas. "Prasidėjus ligai, pasaulio jau nesukursi, tai tave jis išduoda, palieka, susiaurėjęs iki palatos be rankenos", - atvirauja Danutė. Buvęs elektrikas Jurijus į pensionatą pateko dėl trauminės smegenų ligos, dešiniosios rankos paralyžiaus ir epilepsijos. Jo vedybinis gyvenimas nebuvo laimingas, nebuvo lemta patirti tėvystės džiaugsmo. Pirmaisiais gyvenimo pensione metais vyras būdavo piktas, nemėgo bendrauti, nepasitikėjo savimi. O ir kaip pasitikėsi praradęs kalbos dovaną; Jurijus buvo pamiršęs gimtąją rusų kalbą. Tačiau pradėjęs draugauti su Danute, žmogus labai pasikeitė. Išmoko ir lietuviškai, ėmė rūpintis savo išvaizda, tapo paslaugus ir mandagus: sunku atpažinti. Dvejus metus jiedu jaukinosi vienas kitą, kol tapo vienu kūnu ir siela. Danutės juodos eilės vis šviesėjo, jose atsirado saulės, ji tarsi išlindo iš vidinio kiaukuto. Bet apie tai tegu pasakoja patys. "Tik mirtis mus išskirs" Danutė rengėsi savo mėgstamiausios žydros spalvos drabužius, glostė abiejų nusipirktus jungtuvių žiedus. Vis burkavo it balandėliai. Prieš tai, kai atėjome į pensiono administracijos jaunavedžiams skirtą kambarėlį, pakalbinome jų pabrolius Harį ir Leonidą. Leonidą kadaise pati išgyveno didelę meilę, septynerius laimingus metus su svetimšaliu vyru gyveno Jordanijoje. "Dėl šių vestuvių karšta meilė kalta, ji prispyrė Jurijų ir Danutę susijungti. Kiti įsimylėjėliai turbūt šiai porai pavydi. Jau dvejus metus matome juodu vis apsikabinusius vaikštinėjant, lyg po ilgo išsiskyrimo. Jurijus globoja Danutę, toks atidus, ach..." - atsidūsta Leonidą. Jurijus pasakojo, kaip važiavo pas savo žilagalvę motinėlę į Laugalių pensioną prašyti palaiminimo. Kaip viešėjo abudu su būsima žmona pas jos gimines Žemaičių Naumiestyje. Ir kad po tuoktuvių ceremonijos Šilutės metrikacijos biure jiedu prašysią Dievo palaiminimo pensiono Lurde. Sakė, kad įsižiūrėjęs sau skirtąją prieš dvejus metus visą tą laiką kalbėjęsi tik akimis: "Bijojau jos, ir viskas". Jautęsis nevertas prakalbinti nerišlia savo šnekta. Tačiau jam taip reikėję moteriškos šilumos, artumo, santarvės bent su vienu gyvu žmogumi... "Ji labai gera mergaitė. Amžinas moteriškumas, jausmas... Bet nedrįsau prieiti, man žadą atimdavo. Ji priėjo pirma. Paskui tas jausmas augo, stiprėjo, kaip ir mano kūnas. Aš pats dabar stebiuosi, kad su jumis kalbu, kad toks drąsus. Juk išvis nemokėjau. Rašyti ir dabar nemoku. Tai Danutė man skaito rusiškas knygas". Jurijus patikina nebijantis vedybinės atsakomybės: globoti Danutę jam pats mieliausias darbas. "Kuo daugiau laiko praeina, tuo stipriau ją myliu. Tuo ji man gražesnė. Nebepykstu ant jokio žmogaus. Ji man kažką padarė. Ir tik mirtis mus išskirs!" - tvirtai kalbėjo Jurijus. Meilę pažadino gailestis "Padėk savo šiurkštų delną ant nuolankaus mano peties", -prasideda vienas iš Danutės eilėraščių, sklidinų atjautos, atgailos ir siekio išsaugoti meilę. Iki šiol, sakė, jautėsi svetima, išėjusi į miestą bijojo erdvių, svetimų žmonių prisilietimo, žvilgsnio. Tad pasaulietiškas pasaulis jai atrodęs labirintas. "Kol sutikau Jurijų, man viskas užstojo saulę. Nebuvo gyvenimo, nebuvo prasmės. Kuičiau-si tarp smulkmenų... - pradeda Danutė. Kai pirmąkart pamatė koridoriuje Jurijų, kur jis išeidavo tik parūkyti, jai širdį suspaudė gailestis. - Jis nė su kuo nesišnekėjo, atrodė toks vienišas, įbūgęs, net sužvėrėjęs. Ir aš pirmoji priėjau, uždėjau ranką jam ant krūtinės, paklausiau: "Ar tu labai nelaimingas?" - "Taip." -"Nori draugystės su žmogumi?" - "Taip." Nuo tos dienos kovojau už kiekvieną Jurijaus šypseną. Kol jis liovėsi nekęsti." Danutė ir pabučiavusi vyrą pirmoji. "Mes sukūrėme vienas kitą. Jurijus man atstoja visą pasaulį, jis yra didelė dovana. Nebeturiu teisės galvoti vien apie save. Ir jeigu pensiono sąlygom gali žmogus būti laimingas, tai aš esu." Paklausta, kodėl gi nusprendė susituokti, nusišypso: "Mes senamadiški. Norime įprasminti savo meilę, kad jaustumės saugesni, kad niekas negalėtų mūsų išskirti. Mes verti būti vyru ir žmona".
	Atgal į turinį

	Trumpos žinios: Rokiškis, Panevėžio rytas, p. 8
	Autorius: Nenurodytas, data: 2006 04 06
	Užvakar Rokiškio psichiatrijos ligoninėje atidarytas naujas Užimtumo ir socialinės reabilitacijos centras. Centrui įkurti Europos regioninės plėtros fondas skyrė apie 0,5 mln. litų, dar 42 tūkst. litų pridėjo Rokiškio psichiatrijos ligoninė. Už skirtas lėšas buvo rekonstruotas reabilitacijos centro pastatas, įrengtos jo patalpos, priimti nauji darbuotojai, parengta reabilitacijos ir resocializacijos programa, kurios pagrindinis tikslas - ugdyti psichikos negalią turinčio asmens savarankiško gyvenimo įgūdžius.
	Atgal į turinį

	Psichiatrų pagalbos ieškoti didmiesčiuose nereikės, Panevėžio rytas, p. 8
	Autorius: Diana Makšimienė, data: 2006 04 13
	Ligoninė -ne vien nusikaltėliams Psichikos sveikatos problemų turintys rokiškėnai ir aplinkinių rajonų gyventojai, nuolat gydydavęsi Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, gali lengviau atsikvėpti. Atsisakyta minties psichiatrijos ligoninę palikti tik uždaro tipo medicinos įstaiga, kurioje gydomi vien teismo nepakaltinamais pripažinti nusikaltėliai. Ligoninės vyriausiasis gydytojas Algimantas Liausėdas "Panevėžio rytui" patvirtino, kad čia paliekamas ir bendrosios psichiatrijos skyrius, kuriame, kaip ir iki šiol, galės gydytis paprasti žmonės. "Panevėžio rytas" rašė, kad psichiatrijos ligoninę numačius reorganizuoti į uždaro tipo specialaus režimo medicinos įstaigą, psichikos sveikatos sutrikimų gydytis rokiškėnai jau kitąmet būtų turėję važiuoti arčiausiai į Panevėžį. Bendrosios psichiatrijos paslaugų teikimą rajone buvo bandyta išsaugoti. Rajono vadovų ir medikų rūpesčiu buvo parengtas projektas Rokiškio ligoninėje įsteigti 50 lovų psichiatrijos skyrių. Tačiau tokiam rajono vadovų ir medikų norui nepritarė Sveikatos apsaugos ministerija. Pacientų po visą šalį negainios Dar šių metų pradžioje tvirtinęs, kad jo vadovaujamoje medicinos įstaigoje bus gydomi tik nepakaltinami nusikaltėliai, praėjusį pirmadienį psichiatrijos ligoninės vadovas A. Liausėdas prabilo priešingai. Pasak jo, apsispręsta, kad bendrosios psichiatrijos skyrius, atskirtas nuo specialaus režimo korpuso, išliks toje pačioje psichiatrijos ligoninėje. A. Liausėdo teigimu, išsaugoti bendrosios psichiatrijos skyrių nuspręsta sužinojus, kad Panevėžyje psichikos sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms numatyta vos 40 lovų. "Tiek pakaks tik Panevėžio miestui. Rokiškėnams pagalbos tektų ieškoti toliau - Šiauliuose, Kaune ar Vilniuje", - sakė medicinos įstaigos vadovas. Pasak psichiatrijos skyriaus vedėjo gydytojo Petro Aukštuolio, ne kiekvienas psichiatrų pagalbos reikalingas rokiškėnas išgalėtų tos pagalbos ieškoti taip toli. Gydytojas prisiminė neseną atvejį, kai psichiatrų pagalbos prašiusi, bet tąkart dėl vietos stokos į ligoninę nepriimta depresijos kamuojama panevėžietė neišlaikė dvasinės įtampos ir pasikorė. "Butų absurdiška sunaikinti Rokiškyje bendrosios psichiatrijos skyrių ir dvasinės sumaišties kankinamus žmones siųsti ieškoti pagalbos po visą Lietuvą", - apsisprendimo palikti paprastiems žmonėms skirtą psichiatrijos skyrių aiškino P. Aukštuolis. Nuo nepakaltinamųjų skiria tvora Rokiškio psichiatrijos ligoninei, kurioje šiuo metu gydoma per 200 teismo nutartimis nepakaltinamais pripažintų asmenų, priklausantis bendrosios psichiatrijos skyrius nuo specialaus režimo korpuso atskirtas tvora ir ją stebinčiomis vaizdo kameromis. Pasak A.Liausėdo, koks nors uždaro režimo ir bendrosios psichiatrijos skyrių pacientų susidūrimas neįmanomas. Bendrosios psichiatrijos skyriuje yra 160 lovų. Viename pastate gydosi ir moterys, ir vyrai. Nusprendus, kad ligoninė ir toliau teiks bendrosios psichiatrijos paslaugas, skyrius buvo šiek tiek paremontuotas, atnaujintos higienai skirtos patalpos. Skyrius išsilaiko iš lovadieniui skiriamų lėšų. Mokysis gyventi savarankiškai Praėjusią savaitę greta bendrosios psichiatrijos skyriaus atidarytas užimtumo ir socialinės reabilitacijos centras. Jam įrengti buvo išleista per 542 tūkst. litų, iš jų 0,5 mln. litų skyrė Europos regioninės plėtros fondas. Likusius pridėjo psichiatrijos ligoninė. Numatyta, kad centre dirbs 21 socialinis darbuotojas. Perdien centre galės apsilankyti 16 psichikos negalią turinčių žmonių ir jų artimųjų. Jų užimtumui skirti modernūs kompiuteriai, nauji dviračiai bei krepšinio kamuoliai, dailės ir keramikos studijos. Tikimasi, kad centre ir modernia įranga apstatytoje skalbykloje bei virtuvėje su baru psichikos sutrikimų turintys ligoninės pacientai ir joje nesigydantys rajono gyventojai galės mokytis gyventi savarankiškai.
	Atgal į turinį

	Turintieji psichikos negalia irgi gali dirbti, Panevėžio rytas, p. 9
	Autorius: Inga Smalskienė, data: 2006 04 15
	Pasiūlys realią pagalbą "Kvaila bijoti atsisukusio varžtelio", - balandžio pradžioje skelbė televizija, spauda, gatvėse dalinamos skrajutės. Ši žaisminga frazė turėjo visuomenę paskatinti susimąstyti apie labai rimtus dalykus - toleranciją ir pagalbą proto bei psichikos negalią turintiems asmenims. Akcija "Kvaila bijoti atsisukusio varžtelio" buvo viena iš projekto "Žmonių, turinčių proto ir psichikos negalią, įdarbinimas", kurį inicijavo VŠJ įstaiga "Globali iniciatyva psichiatrijoje", dalis. Sveikatos apsaugos ministerijos globojamo projekto pagrindinis tikslas yra palengvinti darbo paieškas ir įsidarbinimą žmonėms su proto ir psichikos negalia. Jis finansuojamas Europos bendrijų iniciatyvos EQUAL lėšomis. Projekto vykdytojai - visuomeninės organizacijos kartu su psichikos sveikatos specialistais užsibrėžę į projektą įtraukti darbdavius, darbo biržos darbuotojus, neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Be to, ketinama įvesti visiškai naują pareigybe - darbo asistentą. Šios naujos pareigybės įvedimas žada realius pokyčius neįgaliųjų darbo rinkoje. Specialistai padės sergančiajam psichikos liga pasiruošti darbui, įsidarbinti, bendrauti su darbdaviu - susidoroti su įvairiomis darbe iškylančiomis kliūtimis. Bijo priimti į darbą Daugelyje Europos šalių įprasta, kad asmenys, turintys nesunkią protinę ar psichikos negalią, susiranda darbą ir sėkmingai dirba. Tuo tarpu Lietuvoje tokie žmonės gali tik pasvajoti apie galimybę dirbti ir užsidirbti. Darbdaviai juos bijo priimti. Kad visuomenė nėra pozityviai nusiteikusi neįgaliųjų įdarbinimo atžvilgiu, parodė nevyriausybinės organizacijos "Globali iniciatyva psichiatrijoje" užsakymu šių metų sausio mėnesį atliktas viešosios nuomonės tyrimas. Jo metu buvo apklausti 1003 gyventojai nuo 18 iki 65 metų iš visų šalies regionų. 56 procentai respondentų atsakė, kad psichikos negalią turintys asmenys negalėtų dirbti apmokamo darbo. 40 procentų tyrimo dalyvių išsakė teigiamas nuostatas dėl psichikos negalią turinčių asmenų įtraukimo į darbo rinką. 4 procentai gyventojų teigė neturintys nuomonės šiuo klausimu. Tyrimo dalyvių paklausus, ar būdami darbdaviu priimtų į darbą žmogų su psichikos negalia, jei šis atitiktų darbuotojui keliamus reikalavimus, 35,6 procento atsakė, kad greičiausiai nepriimtų, 19,9 procento buvo tvirtai įsitikinę, jog tikrai nepriimtų, 7,1 procento nežinojo arba į klausimą neatsakė. Tik 6,3 procento respondentų atsakė, kad nedvejodami priimtų sutrikusio intelekto darbuotoją, greičiausiai priimtų - 31,1 procento. Tolerantiškesni neįgaliųjų atžvilgiu buvo tie respondentai, kurie asmeniškai pažįsta psichikos negalią turinčių asmenų. Į klausimą, kokį darbą galėtų dirbti psichikos negalią turintis darbuotojas, 55,1 procento tyrimo dalyvių nurodė jokios kvalifikacijos nereikalaujantį fizinį darbą, 22,4 procento atsakė, kad toks žmogus galėtų dirbti su kokiu nors amatu susijusi fizinį darbą, 5,2 procento manė, kad daugiau techninio pobūdžio darbą. Labai maža dalis respondentų mano, kad asmenys su psichikos negalia galėtų dirbti daugiau mąstymo ir analitinių sugebėjimų, bendravimo reikalaujantį darbą. 9,2 procento apklausoje dalyvavusiųjų neturėjo nuomonės arba neatsakė į klausimą. Kavinėje plaus indus Panevėžio jaunuolių dienos centro socialinė darbuotoja Irma Morkuckienė, jau pradėjusi mokytis darbo asistentų kursuose, "Panevėžio rytui" pasakojo, kad centro lankytojų dalis galėtų dirbti. Tačiau problema ne tik ta, kad darbdaviai nenori priimti sutrikusio intelekto asmenų į darbą. Pasak socialinės darbuotojos, patys neįgalieji neturi motyvacijos dirbti arba nesuvokia, kad gali turėti tokią galimybę. Jų tėvai beveik netiki, kad darbdaviai norėtų priimti darbuotoją su protine ar fizine negalia. I.Morkuckienė tokią nuomonę susidarė apklaususi jaunuolių dienos centro lankytojus ir jų artimuosius. Vis dėlto socialinė darbuotoja pasiryžo globotinius įtraukti į eksperimentą. Gavusi įstaigos vadovų pritarimą, I.Morkuckienė susitarė su viena kavine, kad ši priims kelis sutrikusio intelekto asmenis padirbėti indų plovėjais. "Pažiūrėsim, ar jie sugeba dirbti, kaip jaučiasi naujoje aplinkoje", - pasakojo ji. Siūlo skatinti darbdavius Panevėžio rajone, Piniavoje, esančių sutrikusio intelekto žmonių globos namų "Viltis" direktorė Laima Biržietienė daug metų dirba su turinčiaisiais minėtą negalią ir puikiai išmano jų problemas. Direktorė prisipažino neturinti nė vieno protinę ar psichikos negalią turinčio pažįstamo, kuris dirbtų. "Viešėdama užsienyje ne kartą kavinėse, viešbučiuose mačiau dirbančius sutrikusio intelekto žmones. Tačiau Lietuvoje tokiems asmenims labai didelė problema susirasti darbą. Darbdaviams yra didelė atsakomybė įdarbinti protiškai atsilikusį žmogų. Manau, kad reikėtų lankstesnių įstatymų, kurie ne baugintų, o skatintų darbdavius", - kalbėjo pašnekovė. Buvusi ilgametė sutrikusio intelekto žmonių bendrijos "Viltis" Panevėžio skyriaus pirmininkė apgailestauja, kad egzistuoja daug mitų apie protiškai ir psichiškai neįgalius žmones. Vienas iš jų - tokie asmenys negali dirbti. L.Biržietienė tikina, kad keletą "Vilties" namų gyventojų nors ir šiandien galėtų rekomenduoti darbdaviams. "Viena mergina turi ypatingų kulinarinių sugebėjimų ir galėtų dirbti. Kad ir kavinės virtuvėje pagalbininke. Kitas jaunuolis labai gražiai piešia", - apibūdino ji dvi iš kelių kandidatūrų. "Vilties" namų direktorė viliasi, kad Lietuvoje vykdomas "Žmonių, turinčių proto ir psichikos negalią, įdarbinimo" projektas suteiks daugiau galimybių integruotis į visuomenę, o šią - tolerantiškiau priimti kitokius nei dauguma.
	Atgal į turinį

	Aptemęs protas prišaukė baisią nelaimę, Panevėžio rytas, p. 1, 9
	Autorius: Diana Makšimienė, data: 2006 04 21
	Sutrikusios psichikos vyras nupjovė motinai galvą, ją išmetė miške, o kaimynams vėliau aiškino tai padaręs, todėl, kad buvo nepatenkintas prastai pagamintu valgiu. Rokiškio rajono Lailūnų kaimą sukrėtė iki šiol negirdėto žiaurumo tragedija. Šiame kaime gyvenantis 39 metų Eugenijus Bimba virtuviniu peiliu nupjovė savo motinai 67 metų Ulijanai Bimbienei galvą ir išmetė ją miškelyje prie namų. U.Bimbienė buvo nužudyta miegamajame. Galvą motinai nupjovęs sūnus po nusikaltimo kambarius sutvarkė, nuplovė ir peilį, ant jo liko tik nežymių kraujo dėmių. Šiurpi nelaimė įvyko užvakar vakare. Popiet U.Bimbienė paskambino į Panevėžį sūnui Almantui Bimbai ir pasiguodė esanti sunerimusi dėl kartu su ja gyvenančio psichiškai neįgalaus E.Bimbos sveikatos būklės. Moteris nuogąstavo ne be reikalo, nes šiaip neagresyvus sūnus, paūmėjus ligai, kartą jau buvo puolęs savo motiną kirviu ir sužeidęs jai galvą. Nupjautą galvą rado miškelyje A.Bimba į Lailūnus atvažiavo apie 22 valandą. Namuose radęs brolį pasiteiravo, kur motina. Šis pasakė, kad motina neva išvykusi į Rokiškį. Staiga A.Bimba koridoriuje pastebėjo kyšančias moters kojas. Pripuolęs artyn vyras išvydo kraupų vaizdą - motinos kūnas buvo be galvos. A.Bimba puolė pas artimiausius kaimynus šauktis pagalbos, nes jam dar tebesant prie motinos kūno brolis išbėgo į lauką. Kol į Lailūnus atvyko iškviesti policijos pareigūnai, besipriešinantį E.Bimbą netoli namų sugavo ir surišo kaimo vyrai. Kur miškelyje paslėpė nupjautą motinos galvą, E.Bimba parodyti sutiko tik keliskart paragintas pareigūnų. Po neilgų paieškų galva buvo rasta apie 140 metrų nuo U.Bimbienės namų. Bijojo būti viena su sūnumi Buvusi pedagogė U.Bimbienė su šių metų pradžioje mirusiu šešeriais metais vyresniu sutuoktiniu Vytautu užaugino aštuonis vaikus. Po savaitės 40-metį turėjęs švęsti E.Bimba buvo pirmagimis. Kiti U. ir A.Bimbų vaikai gyvena ne Rokiškio rajone. Iki 18 metų E.Bimba nesiskyrė nuo bendraamžių. Vakar "Panevėžio rytui" A.Bimba sakė, kad brolio sveikata sutriko jam tarnaujant sovietinėje armijoje. Iš kariuomenės E.Bimba buvo paleistas nebaigęs tarnybos. Nuo to laiko jis buvo dažnas Rokiškio psichiatrijos ligoninės pacientas, ligoniui diagnozuota šizofrenija. Sveikatai pagerėjus, E.Bimba būdavo išrašomas, o ligai paūmėjus - vėl gydomas. "Panevėžio ryto" kalbinti Lailūnų gyventojai sakė, kad su kaimo žmonėmis E.Bimba niekuomet nebuvo agresyvus, tačiau visi žinojo, jog sutrikusios psichikos vyras, paūmėjus ligai, smurtauja prieš tėvus. Pastaruoju metu E.Bimba su motina gyveno mėnesį, nuo tada, kai pagerėjus sveikatai buvo išrašytas iš psichiatrijos ligoninės. U.Bimbienė kaimynams ne kartą guodėsi prisibijanti likti namuose viena su neprognozuojamu sūnumi. Prisipažino suprantąs, ką padarė Arčiausiai U.Bimbienės namų gyvenantys kaimynai "Panevėžio rytui" sakė trečiadienio pavakarę negirdėję jokio moters pagalbos šauksmo. Lailūnietis Kęstutis Vilimas, padėjęs sugauti E.Bimbą ir ieškoti jo motinos galvos, pasakojo, kad iš karto po tragedijos jį surišusių lailūniečių kalbinamas E.Bimba prisipažino suprantąs, jog nužudė motiną. Vyras sakė tai padaręs todėl, kad ji neva prastai gaminusi valgį. E.Bimbą policininkai nedelsdami nugabeno į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, ten pareigūnai jį saugo. Rajono policijos komisariate dėl U.Bimbienės nužudymo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Bus prašoma teismo leidimo suimti motinos nužudymu įtariamą sūnų.
	Atgal į turinį

	Padegėją veš pas psichiatrus, Panevėžio rytas, p. 1, 2
	Autorius: Diana Makšimienė, data: 2006 04 29
	Psichikos ligoniai nepaliauja šiurpinti Rokiškio rajono gyventojų. Policijos pareigūnai ieško Apaščios kaime gyvenančio Antano Pampero, įtariamo apylinkėse padeginėjant pievas. Nuo šio vyro sukeltų gaisrų Apaščios gyventojams ir ugniagesiams jau yra tekę gelbėti namus bei ūkinius pastatus. Vakar pareigūnai buvo nusprendę A.Pamperą, kaip keliantį pavojų visuomenei, ir be jo paties sutikimo nugabenti į psichiatrijos ligoninę. Tačiau vyriškis kaip tyčia išvyko, kaip jis pats sakė kaimynams, pas pažįstamus į Biržų rajoną "palodyti šunų". Psichikos negalią turintis šeštą dešimtį įpusėjęs A.Pamperas į Apaščią iš Panevėžio atsikėlė prieš metus. Fizine sveikata, geru būdu ir paslaugumu kaimiečius iš pradžių stebinęs vyras įtarimų kelti pradėjo tik šią žiemą Jis netikėtai ėmė girtuokliauti ir bastytis po apylinkes, naktimis daužydamas kaimiečių namų duris. Panevėžyje gyvenančios jo sutuoktinės rūpesčiu A.Pamperas porą mėnesių buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje, tačiau grįžęs iš ten siautėjo toliau. Pavasarį vyras visai įsišėlo. Prieš Velykas ugniagesiai ir kaimo gyventojai kone kasdien gesindavo jo sukeltus pievų ir prie namų suverstų šiukšlių gaisrus. Nors kaimiečiai žino, kad tai daro A.Pamperas, o ir jis pats neslepia padeginėjąs, žmonės bijo kam nors skųstis. "Viena šeima prasitarė ieškosianti, kas padarytų tvarką, tai A.Pamperas pagrasino visus išžudysiąs", - "Panevėžio rytui" pasakojo Apaščios gyventojai. Prieš Velykas A.Pamperas vėl buvo nugabentas į psichiatrijos ligoninę, tačiau po paros grįžo ir vėl griebėsi degtukų. "Užbūriau gydytojus ir jie mane paleido", - pašiurpusiems kaimynams savo greitą grįžimą iš ligoninės paaiškino psichikos ligonis. Ugniagesiai vėl kasdien lėkdavo gesinti nesiliaujančių gaisrų Apaščios apylinkėse. Jiems atvykus vyras slėpdavosi miške, todėl jo pričiupti vis nepavykdavo. Galiausiai A.Pampero siautėjimus ryžosi nutraukti rajono policija. Vakar rajono viešosios policijos prevencijos poskyrio viršininkas Algis Kulys "Panevėžio rytui" patvirtino, kad visuomenei akivaizdžią grėsmę keliančio vyro bus ieškoma ir, nepaisant A.Pampero norų, jis bus nugabentas į psichiatrijos ligoninę. Pasak pareigūno, toliau viskas priklausys nuo psichiatrų. Gali būti taip, kad A.Pamperas po dienos vėl siautės laisvėje, nes , psichikos ligonių teises ginantys įstatymai neleidžia imtis gydymo be jų pačių sutikimo. "Panevėžio rytas" rašė, kad prieš savaitę Rokiškio rajoną sukrėtė psichikos negalią turinčio 39 metų Lailūnų kaimo gyventojo įvykdytas nusikaltimas. Paūmėjus ligai, vyriškis nupjovė savo 67 metų motinai galvą ir išmetė ją miškelyje prie namų. Ligonis aiškino taip padaręs, todėl, kad motina prastai gamino valgyti.
	Atgal į turinį

	Bausmė už žmogžudystę -priverstinis gydymas, Šiaulių kraštas, p. 4
	Autorius: Edita Karklelienė, data: 2006 04 07
	Šiaulių apygardos teismas 51-erių Alvydą Klimą, itin žiauriai nužudžiusį savo žmoną bei sužalojusį dukras, pripažino nepakaltinamu. Šiauliečiui skirtas priverstinis gydymas Psichiatrijos ligoninėje. Tokią nutartį teismas priėmė po to, kai dvi Teismo psichiatrijos ekspertų komisijos patvirtino, kad nusikaltimą A. Klimas įvykdė sirgdamas psichikos liga. Ekspertų išvados –nepakaltinamas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialistų išvadose nurodyta, kad A. Klimas nusikaltimo padarymo metu sirgo ir dabar, teisminio proceso metu, tebeserga psichikos liga — kliedesiniu sutrikimu. Dėl tos priežasties, nurodoma teismui skirtose išvadose, šiaulietis tragedijos dieną negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų. Trečiadienį, nutarties paskelbimo dieną, į Šiaulių apygardos teismą žmogžudyste kaltinamas A. Klimas nebuvo atvežtas - vyras visą ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso laiką gydomas Psichiatrijos ligoninėje. Apygardos teismo teisėjų kolegijos sprendimu, psichikos negalią turinčiam vyrui priverstinis psichiatrinis gydymas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bus tęsiamas. A. Klimui pateikto nužudytosios artimųjų ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti - per 100 tūkstančių litų - dėl kaltinamojo sveikatos būklės teismas nesvarstė. Nukentėjusieji ieškinius galės bandyti prisiteisti civiline tvarka. Kaltinamojo turtui uždėtas areštas panaikintas. Nors psichikos sutrikimą teisiamajam nustatė net dvi skirtingos ekspertų komisijos, nužudytosios artimieji negali patikėti, kad A. Klimas yra psichikos ligonis. Jie teismo nutarti žada apskųsti. Septyni mirtini dūriai "Šiaulių krašte" rašyta, kad 2005 metų sausio 2-osios rytą Šiauliuose, Alksnių gatvės name, penkiasdešimtmetis vyras peiliu subadė savo penkeriais metais jaunesnę žmoną. Šią egzekuciją matė vienuolikos ir šešiolikos metų sutuoktinių dukros. Mergaitės bandė apginti pagalbos besišaukiančią smaugiamą motiną. Netrukus dukrų akivaizdoje įsiutęs tėvas griebė virtuvinį peilį ir dūrė žmonai į krūtinę. Sužalota kraujuojanti moteris vis dėlto sugebėjo ištrūkti iš vyro rankų ir išbėgti į kiemą, tačiau skriaudikas ją pasivijo ir peiliu dūrė dar kelis kartus. Auka parkrito. Persigandusios dukros nedelsdamos iškvietė medikus merdinčiai motinai. Tačiau jos gyvybės išgelbėti nepavyko — tos pačios dienos rytą ji dėl patirtų sužalojimų mirė Šiaulių ligoninės Chirurginės reanimacijos skyriuje. Įvykdęs žiaurų nusikaltimą A. Klimas nuėjo į greta namo esantį garažą ir, apliejęs degiu skysčiu, padegė ten stovėjusį šeimos automobilį "Audi 100". Uždegęs mašiną, šiaulietis iš namų dingo. Sausio 8-osios rytą žmogžudyste įtariamas šiaulietis atėjo į Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinę. Vyras pareigūnams prisistatė, kas esąs, informavo, kad jo ieško policija. Žmonos nužudymu įtariamas A. Klimas atrodė pavargęs, nusilpęs, jis buvo smarkiai išalkęs. Nusikaltimą tiriantys pareigūnai nustatė, kad šiaulietis savo žmoną nužudė peiliu jai smogdamas septynis kartus. ligą pastebėjo advokatas Įtarimų, jog žmoną žiauriai nužudęs šiaulietis gali būti nestabilios psichikos, nekilo nei jo artimiesiems, nei ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams. A. Klimo pažįstami bei uždarosios akcinės bendrovės "Šiaulių vandenys", kurioje vyras dirbo šaltkalviu, darbuotojai jį įvertino kaip draugišką, simpatišką, lengvai bendraujanti. Tik keli šeimos draugai išsitarė keletą dienų prieš žmogžudystę pastebėję keistų jo pykčio proveržių. Tai, jog A. Klimas keistokai reaguoja į jam užduodamus klausimus, pastebėjo jo interesams atstovaujantis advokatas Vytautas Blažaitis. Teisininkas "Šiaulių kraštui" sakė iš pradžių žudiko sveikata suabejojęs, kai jis ėmęs aiškinti, kad žmona jį nuodijo. Advokatui įtarimas dėl A. Klimo sveikatos būklės kilo ir dėl to, kad septyniais peilio dūriais žmoną nužudęs vyras dėl padaryto nusikaltimo nesigaili, atvirkščiai, tuo šiek tiek netgi didžiuojasi. V. Blažaitis pareikalavo, kad žmogžudyste kaltinamam vyrui būtų atlikta teismo medicinos ekspertizė. Nepakaltinamiems -sustiprinta apsauga Į Rokiškį A. Klimas buvo išvežtas gruodžio 14 dieną, ikiteisminiam tyrimui įsibėgėjus. Rokiškio psichiatrijos ligoninės vyriausiasis gydytojas Algimantas Liausėdas "Šiaulių kraštui" paaiškino, kad nusikaltimus įvykdę psichikos negalavimų turintys ligoniai paprastai yra gydomi specialiame griežtojo režimo skyriuje. Čia gydomas ir žiaurų nusikaltimą įvykdęs šiaulietis A. Klimas. Žmoną nužudžiusiam nepakaltinamam vyrui taip pat skirtos sustiprintos apsaugos bei stebėjimo priemonės. Griežtojo režimo skyrius, anot vyriausiojo gydytojo, iš kitų Psichiatrijos ligoninės skyrių išsiskiria sustiprintais apsaugos reikalavimais: ligoniai nuolatos stebimi Apsaugos tarnybos pareigūnų, jiems yra apribotas judėjimas po skyrių, skiriamos drausminės priemonės. Ar gali nutikti taip, jog, A. Klimo sveikatos būklei pagerėjus, šiaulietis gali būti išleistas iš ligoninės ir likti nenubaustas? "Kas pusę metų kiekvieną stacionare gydomą ligonį apžiūri bei jo sveikatos būklę įvertina ligoninės psichiatrų komisija, - informavo A. Liausėdas. — Apžiūros išvados apie nusikaltimą padariusio ligonio sveikatą pateikiamos nutartį priverstiniam gydymui paskelbusiam teismui. Įvertinęs jas, teismas nusprendžia, ką toliau daryti."
	Atgal į turinį

	Pensiono artistai antrąsyk scenoje, Šiaulių kraštas/Gyvenimo spalvos, p. 7
	Autorius: Loreta Ripskytė, data: 2006 04 22
	Dešimtį metų Jurdaičių pensione (Joniškio rajonas) gyvuojančio dramos kolektyvo artistai, dvasios negalią turintys žmonės, muzikos ir judesio spektakliais užkariauja žiūrovų simpatijas. Kolektyvo nariai -apie vaidybą — Man iš pradžių sunkiai sekėsi vaidinti. Pirmas vaidmuo - Statula. Tai nieko. Bet kai reikėjo vaidinti Plaštakę, tai buvo labai sunku. Po dvi tris valandas dirbdavome dviese su vadove. Bijojau, kad nesusipainiočiau. Bet Plaštakė man iki šiol atrodo pats geriausias vaidmuo, — apie patirtį dramos kolektyve pasakoja pagrindinis vaidintojas, vadovės Janinos Šimkienės vadinamas teatro stuburu, Henrikas Bugailiškis. — Kai išeinu į sceną, iš pradžių baisu, bet paskui nebejaučiu nieko ir nebematau žiūrovų. Man viskas patinka: ir vaidinti, ir šokti, ir dainuoti, — džiaugiasi Elytė Bankovskaja. Teatro naujokė Laima Liutanauskaitė prisipažįsta: "Sunku su manimi vadovei". Virgis Lankauskas, naujausiame spektaklyje vaidinantis Mėnulį, sako manęs, kad yra labiau sportininkas negu artistas, ir jam tikrai nieko neišeis. Bet vadovė paprieštarauja, kad Virgis — gabus. Kolektyvo filosofas, amžiumi vyriausias ir dėl to vadinamas tėveliu Vytautas Danielius. Jam labiausiai patiko vaidinti Velnią. Ventoje gavo geriausio aktoriaus diplomą. Tokius diplomus yra gavęs jau ne vienas šio kolektyvo narys. Spektakliuose dar vaidina Veronika Monastyrskaja, Idalija Baranauskaitė, Nomeda Višinskaitė. Kolektyvas kasdien renkasi į repeticijas - pradeda kavos gėrimo ritualu. Gerdami kavą išsiaiškina, kas ką ne taip darė, kam kilo nauja idėja, kas būtinai nori išsakyti vadovei savo pastabas. Judesio ir muzikos sintezė — Mes statome judesio ir muzikos spektaklius. Kodėl? Mano artistai mėgsta muziką, — pasakoja Jurdaičių pensiono dramos kolektyvo vadovė Janina Šimkienė. — Kai vaidinome Žagarėje kasmet vykstančioje rajono kaimų mėgėjų teatrų apžiūroje, į kurią mus mielai priėmė, komisijoje dalyvavęs docentas iš Klaipėdos universiteto teigė pastebėjęs, kad einu tinkama linkme. Dramos kolektyvo vaidinamų pjesių pagrindinės temos - bendravimas, supratimas, vienatvė, noras būti geresniam už kitus, savęs ieškojimas. Artistai kalba judesiais, alegorijomis. Todėl ne visi iš karto supranta. Norėdama padėti žiūrovams, kolektyvo vadovė iš pradžių spausdindavo lankstinukus su atpasakotu turiniu, vėliau ėmė daryti balso įrašus. Paskutiniame 1 I-ame spektaklyje tekstą skaito Joniškio vaikų ir jaunimo teatro "Bendraamžiai" jaunieji artistai. Henriko benefisas - Artistus atsirinkau savaime. Matau iš karto, ar žmogus gali vaidinti, ar ne. Pamenu, Henrikas tik atvežtas gyventi į mūsų pensioną, užėjo pažiūrėti repeticijos. Iš karto pastebėjau, kad vaikinas labai plastiškas. Pasiūliau "Plaštakės dienoje" suvaidinti pagrindinį Plaštakės vaidmenį. Daug aiškinau, kokie judesiai ką reiškia, kokios emocijos, išgyvenimai perteikiami. Paskui, žiūriu, Henrikas vaidina ir jo lūpos kruta. Klausiu, ką tu kalbi? O jis man sako, vadove, aš kartoju, ką man pasakojate, taip lengviau atsiminti, - juokiasi Janina Šimkienė. Su tuo spektakliu kolektyvas nuskambėjo. Visur važinėjo vaidinti dvejus metus. Tai buvo Henriko didysis skrydis. Nuo tada jis tapo lyderiu. Pravertė režisierės diplomas Kolektyvą Janina Šimkienė Jurdaičių pensione subūrė 1995 metais. Režisūros specialybę baigusi moteris ilgai užsiėmė kitais darbais. Dirbo bibliotekoje, kultūros namuose, "Žiburio" kino teatre. Pensione ji - socialinė darbuotoja. Tačiau sužinoję, kad Janina turi režisierės diplomą, kolegos Linas Užkuraitis ir Laima Lesutienė pradėjo kalbinti imtis kultūrinės veiklos. Su spektakliais dalyvauta neįgaliųjų festivalyje "Saulės ašara" Vilniuje, taip pat sostinėje vykusiame tarptautiniame sutrikusio intelekto teatrų festivalyje, iš kurio artistai nebenorėjo grįžti, nes susirado draugų iš kitų šalių. Kasmet Jurdaičių artistai vyksta į rajono teatrų šventę Žagarėje, į apskrities pensionų dramos kolektyvų šventę Ventoje. Užmezgė ryšius su Kalvių pagrindine mokykla. Pasak J. Šimkienės, teatras - gerų bičiulių būrys. Nejučia tai paliudijo viso pokalbio metu skambėję žodžiai — mano artistai. Kitaip jų Janina ir nevadina.
	Atgal į turinį

	Žiauriai žmoną nužudęs vyras - nepakaltinamas, Šiaulių naujienos, p. 5
	Autorius: Aleksandras Apočkinas, data: 2006 04 06
	Vakar Šiaulių apygardos teisme baigta nagrinėti šiauliečio A. K. byla. Vyriškis buvo kaltinamas 2005 metais itin žiauriai nužudęs žmoną. Teismas paskelbė nutartį, pagal kurią A. K. pripažintas nepakaltinamu. Jam skirta medicinos priemonė stacionarinis gydymas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Peiliu subadė žmoną Nelaimė įvyko praėjusių metų sausio 2 dieną A. K. ir jo žmonos namuose. Šeima buvo įsikūrusi dviejų aukštų mūriniame name Šiauliuose. Apie 5 valandą ryto nuo didelio triukšmo pabudo antrajame aukšte miegojusios sutuoktinių nepilnametės dukterys. Triukšmas sklido iš pirmojo aukšto. Mergaitės nusileido žemyn ir pamatė šokiruojantį vaizdą - tėvas smaugė ant grindų pargriautą motiną. Mergaitės puolė gelbėti motiną. Jos prašė tėčio liautis, nepavykus įkalbėti ėmė jėga traukti tėvą nuo motinos. Tačiau dukroms nepavyko apraminti įsisiautėjusio tėvo. Šis tik dar labiau įtūžo. Čiupęs peilį vyras smogė žmonai į krūtine. Po to mergaitėms pavyko nustumti tėvą į šalį ir trumpam išvaduoti sužeistą motiną. Pasinaudojusi sumaištimi žmona pakilo nuo grindų ir gelbėdamasi išbėgo į kiemą. Tačiau moteriai pasprukti nepavyko - Vyras nuskubėjo iš paskos. Kieme pasivijęs žmoną vyras dar sykį dūrė jai peiliu. Pats pasidavė policijai Tuo A. K. siautėjimas nesibaigė. Palikęs krauju plūstančią žmoną kieme vyras nuskubėjo į garažą. Įpuolęs į po namu įrengtą garažą A. K. degiu skysčiu apipylė automobilį "Audi 100" ir jį padegė. Matydamos tėvo siautėjimą dukros nepasimetė. Jos iškvietė greitosios pagalbos darbuotojus ir ugniagesius. Atskubėję ugniagesiai per kelias minutes užgesino liepsnose paskendusį automobilį. O medikams teko sunkesnė užduotis. Jiems teko gelbėti subadytą moterį. Krauju paplūdusi moteris buvo nuvežta į Šiaulių ligoninę, kur medikai penkias valandas kovojo užjos gyvybę. Tačiau išgebėti moters nepavyko -ji mirė. Po nusikaltimo A. K. pasislėpė nuo policijos. Policijos pareigūnai paskelbė vyriškio paiešką, tačiau paieškos buvo bevaisės -apie vyrą kelias dienas nebuvo jokių žinių. Ankstų sausio 8 dienos rytą vyras pats atėjo į Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinę. Vyras atrodė išsekęs. Budėjusiems pareigūnams A. K. prisistatė, pasakė, kad padarė nusikaltimą ir yra ieškomas. Šiaulietis buvo sulaikytas. Nusikaltimo metu sirgo psichikos liga Ši nelaimė šokiravo daugelį žmonių, pažinojusių A. K. Sužinoję apie A. vyro padarytą nusikaltimą jo pažįstami ir draugai negalėjo patikėti, kad gerai sutariančioje šeimoje galėjo įvykti toks konfliktas. Pažįstami tikino, kad A. K. buvo draugiškas, negirtaudavo, nesi-pykdavo su žmona. Tačiau jau per pirmines apklausas A. K. pripažino, kad nesutarimų šeimoje būta. Žmona neva turėjusi artimą draugą. Sužinojęs apie tai vyras ir pratrukęs. Pradėjus nagrinėti bylą teisme kaltinamojo advokatui kilo įtarimų, kad A. K. yra psichiškai nesveikas. Advokatas paprašė, kad būtų paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kuri atsakytų į klausimus: ar nusikaltimo metu A. K. sirgo psichikos liga, ar galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir teisingai juos valdyti, ar šiuo metu jis serga psichikos liga. Atlikę stacionarinę ekspertizę specialistai konstatavo, kad vyriškis nusikaltimo metu negalėjo atsakyti už savo veiksmus, nes sirgo psichikos liga. Išnagrinėjęs bylą teismas nutarė, kad A. K. padarė nusikaltimą ir skyrė jam priverstinę medicinos priemonę - stacionarinį gydymą griežto stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
	Atgal į turinį

	Šventė likimo nuskriaustiems vaikams, Šiaulių naujienos, p. 3
	Autorius: Benas Rudys, data: 2006 04 27
	"Siūlau miesto Tarybos nariams apsilankyti sutrikusio intelekto vaikų namuose "Šaltinis" ir savo akimis pamatyti, jog tiems vaikams reikia padėti -skirti bent litą", - sako Liberalų demokratų partijos Šiaulių "Aušros" skyriaus pirmininkas Romualdas Cokovas, drauge su bendraminčiais "Šaltinio" auklėtiniams surengęs Atvelykio šventę. Žaidė ir rideno kiaušinius Šiaulių liberalai demokratai "Šaltinyje" globojamus sutrikusio intelekto vaikus paremdavo ir anksčiau, tačiau tokią šventę organizavo pirmą kartą. Šventėje dalyvavęs kunigas papasakojo apie Velykas, Atvelykį, kiaušinių ridenimo tradicijas. Linksmino vaikų kolektyvas. "Vaikams labiau trūksta ne tiek dovanų ar lauktuvių, o paties bendravimo - kad ateitų žmonės, kurie bendrautų. Mums labai patiko - kartu padainavom, pašokom, paridenom kiaušinius (dieną prieš šventę liberalai demokratai nuvežė kiaušinius, kuriuos vaikai savo rankomis išmargino, o šventės metu jais "išmušinėjo" šokoladinius kiaušinius, - red. past.). Buvo labai smagu. Pradžioje vaikai buvo šiek tiek nedrąsūs, o atsisveikino labai šiltai, kaip seni bičiuliai, susimušdami rankomis. Kitos šventės metu apsilankysime su koncertu, dovanomis, - sako R. Čokovas. Nori atkreipti dėmesį "Mes vieni mažai ką galime pakeisti, tačiau norėjome atkreipti dėmesį, jog mieste egzistuoja tokie vaikai - mažieji Šiaulių miesto gyventojai. Man paliko gilų įspūdį direktorės atsidavimas, auklėtojų dėmesys - vaikai jas apspitę kaip viščiukai. Nuliūdino tai, kad aštuoniasdešimčiai "Šaltinyje" globojamų vaikų valstybė per metus tesugeba skirti 2,5 tūkstančio litų - remontams, patalynei, drabužiams. Tai yra, per dvidešimt litų vienam vaikui. Mes stengsimės padėti, pagloboti ir ateityje, tačiau galime tik padėti moraliai. Per liberalų demokratų partijos atstovus miesto Taryboje raginame savivaldybę Vaikų globos namams skirti daugiau lėšų, -sako Liberalų demokratų partijos Šiaulių "Aušros" skyriaus pirmininkas R. Čokovas.
	Atgal į turinį

	"Viltis" nusiteikusi optimistiškai, Alytaus naujienos, p. 2
	Autorius: Elena Dainauskienė, data: 2006 04 01
	Daugų kultūros namuose įvyko Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos "Viltis" Alytaus rajono padalinio narių visuotinis ataskaitinis susirinkimas. Šioje bendrijoje - 86 nariai, daugiau kaip 50 proc. - neįgalieji. Metinę ataskaitą pristatė pirmininkė Danutė Laukaitienė. Išklausytos pirmininkės ir revizijos komisijos 2005 metų veiklos ataskaitos. Pasidžiaugta, kad kur kas daugiau dėmesio (ir finansavimą) šios bendrijos veiklai skyrė Alytaus rajono savivaldybės administracija. Sunku organizuoti apčiuopiamą veiklą, kai nariai išsibarstę po visą rajoną. Bendriems renginiams reikia ir laiko, ir pinigų. Dėkota nuolatiniams "Vilties" rėmėjams: Zitai Jakubynienei, Sonatai ir Aidui Tiryliams, socialinei darbuotojai Aušrai Macedonskienei. "Ačiū" tarta tiems, kurie bendrijai skyrė 2 proc. pajamų mokesčio. D.Laukaitienė optimistiškai nuteikė bendrijos narius, nes respublikinė "Viltis" 2006 metais finansavo rengtą projektą. Visiems susirinkusiesiems koncertavo Simno specialiosios mokyklos mokiniai. Netrūko dainų (vadovas R.Gumauskas), ritminių šokių (vadovė A.Mikulskienė), linksmai sutikta pasakos "Linksma raiba vištytė" inscenizacija (vadovė D.Varaneckienė). Technologijų mokytoja Z.Jakubauskienė nuvežė mokyklos mokinių rankdarbių parodą. Nuoširdi padėka Daugų kultūros namų darbuotojams, kad šiam renginiui suteikė patalpas. Dėkui už pagalbą svečiams ir tiems rėmėjams, kurie pasirūpino jaunųjų saviveiklininkų maitinimu, Simno Raudonojo Kryžiaus komitetui - už išnuomotą autobusą.
	Atgal į turinį

	Neblaivus sūnus, nušovęs savo motiną, pripažintas nepakaltinamu, Alytaus naujienos, p. 3
	Autorius: Jurgis Kochanskas, data: 2006 04 13
	Alytaus rajono apylinkės teismas, teisėja Aldona Sakalauskienė, išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Ši byla priminė praėjusių metų liepą įvykusią šiurpią tragediją, kai Krokialaukio seniūnijos Kabinių kaime neblaivus sūnus šūviu į galvą mirtinai sužeidė savo motiną. Kabinių kaimo gyventojas 1966 metais gimęs Rimantas Juškauskas liepos 30-ąją skaudžiai išgyveno jaunesnio brolio Sigito mirtį (mirė dėl širdies nepakankamumo). Apie pirmą valandą nakties jis pasiėmė nelegaliai laikomą medžioklinį šautuvą iš gyvenamojo namo ir pradėjo šaudyti įvairiomis kryptimis (iššovė 13 šūvių). Kieme buvusi jo motina 69 metų Aldona Juškauskienė (grįžusi iš sūnaus šermenų Ūdrijoje, ji dar ėjo apie gyvulius) išgirdo šūvius ir, norėdama pažiūrėti, kas vyksta tamsiame kambaryje, priėjo prie lango. Tuo metu pro stiklą išlėkusi kulka pataikė jai tiesiai į galvą. Moteris mirė iš karto (buvo pašarvota kartu su sūnumi Sigitu, abu kartu ir palaidoti Ūdrijos kapinėse). R.Juškauskas padarė dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas: neteisėtai įsigijo ir laikė šaunamąjį ginklą bei šaudmenis -lygiavamzdį medžioklinį šautuvą parsinešė iš senelio sodybos, o 28 šovinius nusipirko ginklų parduotuvėje; dėl neatsargumo atėmė motinai gyvybę. Nustatyta, kad R.Juškauskas nuo vaikystės turėjo psichikos sveikatos sutrikimų. Pastaraisiais metais buvo atsisakęs vykti į ligoninę gydytis. Įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio -prisigėręs stipraus alaus ir raminamųjų. Teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje teigiama, kad baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu R.Juškauskas negalėjo suprasti savo veiksmų esmės jų valdyti, nes sirgo ir šiuo metu serga psichikos liga. Teismas R.Juškauską pripažino nepakaltinamu ir nurodė jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
	Atgal į turinį

	Lietuvoje skinasi kelią proto ir psichikos negalios žmonių įdarbinimo modelis, Alytaus naujienos, p. 1, 6
	Autorius: Onutė Pluščiauskienė, data: 2006 04 27
	Lietuvoje 2004-aisiais pradėtas, o kitąmet turėtų būti baigtas vykdyti projektas "Žmonių, turinčių proto ir psichikos negalią, įdarbinimas". Jo iniciatorė ir koordinatorė - tarptautinė organizacija "Globali iniciatyva psichiatrijoje". Projektą padeda vykdyti partneriai iš Olandijos ir Prancūzijos, dalyvauja Vilniaus universitetas, Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras, mokymo centras "Mes esame", Aknys-tos pensionas, Vilniaus darbo birža, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių bendrija "Giedra", sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija "Viltis". "Tai pirmas toks projektas Lietuvoje. Jo tikslas - keisti politiką, susijusią su proto ir psichikos negalią turinčių žmonių įdarbinimu. Projekto objektas - asmenys, besiskundžiantys psichikos sutrikimais, tačiau Lietuvoje iki šiol neturėję jokios atramos darbo rinkoje. Siekiama per trejus metus mūsų šalyje sukurti proto ir psichikos negalios žmonių įdarbinimo modelį", - aiškino projekto administratorė Henrika Varnienė. Balandį projekto iniciatorė, organizacija "Globali iniciatyva psichiatrijoje" surengė žaismingą akciją "Kvaila bijoti atsisukusio varžtelio". Informacine kampanija ir akcijomis norima griauti visuomenę varžančius mitus ir netoleranciją piliečiams, turintiems proto ir psichikos negalią, pakviesti visus aktyviai prisidėti prie psichikos sveikatos pacientų destigmatizacijos. Vieša kampanija ir akcijos finansuojamos Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL lėšomis, globojamos Sveikatos apsaugos ministerijos. Vengiama priimti į darbą Organizacijos "Globali iniciatyva psichiatrijoje" direktoriaus gydytojo psichiatro Vytauto Blažio tvirtinimu, sausį projekto iniciatorių užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė "Spinter tyrimai" atliko apklausą apie proto ir psichikos negalią turinčių žmonių mokamo įdarbinimo galimybes. Buvo apklausti 1003 gyventojai nuo 18 iki 65 metų. Rezultatai parodė, kad 56 proc. respondentų mano, jog proto ir psichikos negalią turintys asmenys negalėtų dirbti mokamo darbo, bet 46 proc. nurodė teigiamas nuostatas šiuo klausimu. Į klausimą, ar būdami darbdaviai priimtų į darbą tokios negalios žmones, jei šie atitiktų darbuotojui keliamus reikalavimus, tik 6,3 proc. respondentų atsakė "taip". Beveik 20 proc. atsakė, kad "tikrai ne". Kiek pozityviau padėtį vertino apklausos dalyviai, asmeniškai pažįstantys proto ir psichikos negalią turinčių asmenų. Paklausti, kokį darbą galėtų dirbti proto ir psichikos negalios darbuotojas, 55,1 proc. respondentų nurodė fizinį darbą, nereikalaujantį jokios kvalifikacijos. Dar 22,4 proc. klausiamųjų teigimu, tokie žmonės galėtų dirbti fizinį darbą, reikalaujantį amato įgūdžių ir kvalifikacijos. 5,2 proc. žmonių mano, kad galėtų dirbti daugiau techninio pobūdžio, 1,6 proc. - daugiau mąstymo ir analitinių sugebėjimų reikalaujantį, o tik 0,3 proc. - bendravimo reikalaujantį darbą. "Atlikta apklausa parodė, kad dauguma gyventojų laikosi neigiamos nuostatos dėl žmonių, turinčių proto ir psichikos negalią, integracijos į rinką. Be to, šie skaičiai atspindi tikrąjį visuomenės požiūrį į minėtus piliečius", - apibendrino V.Blažys. Valstybei naudingesni dirbantys piliečiai Lietuvos valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, šalyje yra apie 24 tūkst. sutrikusios psichikos žmonių. O tam tikru gyvenimo laikotarpiu nuo psichikos sutrikimų kenčia daugiau kaip 25 proc. mūsų gyventojų. H.Varnienės nuomone, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, turinčiųjų proto ir psichikos negalią padėtis nepagerėjo tiek žmogaus teisių, tiek sveikatos priežiūros priklausomybės nuo sistemos, paveldėtos dar iš sovietmečio, atžvilgiais. Tokie žmonės dar negali pretenduoti į visaverčio piliečio pareigas ir teises. Vienas svarbiausių žmogaus gerovės ir gyvenimo kokybės užtikrinimo garantų - teisė į darbą - dažniausiai nepasiekiamas. "Taigi proto ir psichikos negalia neišvengiamai tampa didele ekonomine našta, stipriai slegiančia tokių sutrikimų turinčius asmenis, šeimas ir visuomenę. Bene pagrindinis šios naštos veiksnys - neigiamas darbdavių požiūris į proto ir psichikos sutrikimų kamuojamų asmenų įdarbinimą. O juk darbas neįgaliesiems suteikia pastovumo jausmą, pagerina savijautą, todėl ligoninėse būtų praleidžiama mažiau laiko. Valstybei daug naudingiau turėti dirbančius piliečius negu gulinčius ligoninėse", - mano H.Varnienė. Ar tikslinga integruotis į bendrą darbo rinką? Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro vedėja gydytoja psichiatrė Danutė Matijošaitienė, šioje srityje dirbanti daugiau kaip tris dešimtmečius, akcentavo klaidingą įsišaknijusį visuomenės supratimą apie psichikos ligonius. "Bet esu įsitikinusi, kad tokiam požiūriui pakeisti reikia laiko. Nors tebevyrauja neigiamas nusistatymas, tam tikra pažanga pastebima. Pirmiausia turime liautis diskriminuoti proto ir psichikos sutrikimų turinčius žmones. Daugeliui diskriminacija pernelyg ilgai neleido integruotis į visuomenę ir dirbti", - sakė vedėja. D. Matijošaitienės nuomone, nereikėtų tikėtis, kad visuomenėje įvyks stebuklas ir psichikos ligoniai staiga bus išgirsti bei nustoti stigmatizuoti, "bet jeigu nieko nedarysime, nebus ir rezultato". Vedėjos tvirtinimu, Lietuvoje turima kvalifikacija ir konkurencija tampa pagrindine išlikimo darbo rinkoje sąlyga, tad proto ir psichikos negalios žmonėms iškyla profesinių įgūdžių problema, todėl būtina papildoma profesinė reabilitacija ir mokymas. Toks profesinis mokymas vykdomas tik specialiose įstaigose ir prieinamas turintiesiems lengvą psichikos negalią. "Tokiems neįgaliesiems integruojantis į darbo rinką labiausiai trūksta komunikabilumo, profesionalumo, kvalifikacijos, konkurencingumo. Tikri ligoniai konkuruoti darbo rinkoje negali. Todėl reikėtų siekti saikingų permainų ir diskutuoti apie socialines neįgaliųjų įmones, specializuotas dirbtuves, užimtumo centrus, kur tikri psichikos ligoniai išreikštų save, o ne integruoti juos į bendrą darbo rinką. Lietuvoje labai mažai įmonių turi proto ir psichikos negalios asmenims pritaikytą aplinką bei tinkamų darbo vietų", - sakė D.Matijošaitienė. Bendrijos "Viltis" Alytaus padalinio tarybos narės Birutė Jakubynienė ir Alecija Vyturienė sutinka, kad šie žmonės įstengtų dirbti ne tik ne aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus, bet ir mažesnio krūvio, turėti darbo asistentus, padedančius susivokti smulkmenose. Pašnekovės teigė, kad proto ir psichikos sutrikimų turintys asmenys pedantiškai kruopščiai ir pareigingai atlieka savo darbą, jei šis atitinka jų sugebėjimus. Šiuo aspektu jie netgi teigiamai skiriasi nuo daugelio sveikųjų. D.Matijošaitienės, B.Jakubynienės, A.Vyturienės nuomone, daugelis darbdavių ne tik nesidomi psichikos sutrikimų turinčių asmenų įdarbinimu, bet galbūt netgi ne visi žino apie valstybės teikiamas lengvatas ir subsidijas įdarbinus tokius neįgaliuosius. Psichiatrų ir psichologų duomenimis, pastaraisiais metais vis daugiau vadinamųjų sveikųjų į šiuos specialistus kreipiasi pagalbos dėl didelių darbo krūvių, nualinimo, patirtos įtampos, žeminimo, neįvertinimo, o ką jau kalbėti apie psichikos ligonius?! Darys įtaką darbdaviams ir stengsis sugriauti mitus Alytaus darbo biržos direktorius Regimantas Mačiulis teigė, kad žmonėms, turintiems tiek fizinę, tiek psichikos negalią, "įsidarbinti įmanoma, bet sudėtinga, nes viską lemia darbdavių požiūris, geranoriškumas, suinteresuotumas ir sprendimas". Kai kurių stambesnių Alytaus įmonių atstovai, prašydami neminėti bendrovių pavadinimų, pabrėždami aršią konkurenciją, pelno siekimą ir norą išsilaikyti Lietuvos bei užsienio rinkose, be užuolankų pareiškė, esą įmonės - ne neįgaliųjų prieglaudos, kad terliotųsi ir tenkintų individualius tokių žmonių poreikius. Proto ir psichikos negalios asmenų tėvai, kiti artimieji irgi nepageidavo būti įvardyti viešai, nors ir norėtų, kad neįgaliesiems būtų sudaryta daugiau galimybių įsidarbinti, tačiau supranta, "kad turinčiųjų psichikos negalią įdarbinimo projektas turi būti valstybės skatinamas papildomomis ir apčiuopiamomis lengvatomis darbdaviams, nes jiems steigiant darbo vietas pelno niekada nebus". Pasak H.Varnienės, vykdant proto ir psichikos negalios žmonių projektą, ypač svarbi tarpinė grandis - darbo asistentai, psichikos sveikatos paslaugų vartotojams padėsiantys išsilaikyti darbo rinkoje: įsidarbinti, pasirengti darbui, teikti paramą darbo vietoje, bendradarbiauti su darbdaviu. Šios naujos darbo asistento pareigybės įsteigimas bus naudingas tiek darbdaviui, tiek neįgaliam asmeniui. Projekto antrajame etape planuojama dirbti su darbdaviais -didelių įmonių vadovais, personalo skyriais, Smulkiųjų verslininkų asociacija, Pramonininkų konfederacija.
	Atgal į turinį

	Darbdaviai vengia priimti į darbą žmones su psichikos negalia, Panevėžio balsas/Aukštaitijos verslo balsas, p. 9
	Autorius: BNS, data: 2006 04 04
	Lietuvoje vis dar bijoma priimti į darbą žmones su psichikos negalia. Tai parodė nevyriausybinės organizacijos užsakymu atlikta apklausa. Vilniuje vykusiame tyrimo pristatyme organizacijos "Globali iniciatyva psichiatrijoje" direktorius gydytojas psichiatras Vytautas Blažys teigė, jog dauguma gyventojų laikosi neigiamos nuostatos žmonių, turinčių psichikos negalią, integracijos į darbo rinką atžvilgiu. Apklausos rezultatai rodo, kad 56 proc. respondentų mano, jog psichikos negalią turintys asmenys negalėtų dirbti mokamo darbo, tačiau 40 proc. nurodė teigiamas nuostatas šiuo klausimu. Tyrimo dalyvių paklausus, ar būdami darbdaviais priimtų į darbą asmenį su psichikos negalia, jei jis atitiktų darbuotojui keliamus reikalavimus, tik 6,3 proc. jų atsakė tvirtai taip, 31,1 proc. atsakė greičiausiai taip, 35,6 proc. -greičiausiai ne, 19,9 proc. - tikrai ne, 7,1 proc. nežinojo atsakymo arba į klausimą neatsakė. Pozityviau pateiktą situaciją vertino tie šalies gyventojai, kurie patys pažįsta psichikos negalią turinčius asmenis. Paklausus, kokį darbą galėtų dirbti psichikos negalią turintis darbuotojas, dauguma respondentų (55,1 proc.) nurodė fizinį darbą, nereikalaujantį jokios kvalifikacijos, dar 22,4 proc. teigė, kad galėtų dirbti fizinį darbą, reikalaujantį amato įgūdžių, kvalifikacijos, 5,2 proc. mano, kad daugiau techninio pobūdžio darbą, 1,6 proc. - daugiau mąstymo ir analitinių sugebėjimų reikalaujantį darbą, ir tik 0,3 proc. -bendravimo reikalaujantį darbą. 9,2 proc. šiuo klausimu neturėjo tvirtos nuomonės ar į klausimą neatsakė. Dauguma (69 proc.) respondentų tvirtino asmeniškai nepažįstantys psichikos negalią turinčių asmenų, trečdalis (31 proc.) tvirtino pažįstantys tokių žmonių.
	Atgal į turinį

	Rokiškyje - naujas psichiatrijos centras, Panevėžio balsas, p. 3
	Autorius: Nenurodytas, data: 2006 04 05
	Už Europos Sąjungos (ES) lėšas Rokiškyje įkurtas ir vakar atidarytas naujas psichiatrijos ligoninės Užimtumo ir socialinės reabilitacijos centras. Centrui įkurti vienas iš keturių ES struktūrinių fondų - Europos regioninės plėtros fondas - skyrė apie 0,5 mln. litų, kitą sumą - 42 tūkst. litų - projektui įgyvendinti skyrė Rokiškio psichiatrijos ligoninė. Pagrindinis centro įkūrimo tikslas - ugdyti psichikos negalią turinčio asmens savarankiško gyvenimo įgūdžius.
	Atgal į turinį

	Kraupi žmogžudystė, Panevėžio balsas, p. 4
	Autorius: Nenurodytas, data: 2006 04 21
	Rokiškio rajono Lailūnų kaime rasta Žiauriai nužudyta 67 metų U. B., gyvenusi su 40-mečiu sūnumi. Moteriai žudikas nupjovė galvą, kurią pareigūnai surado miškelyje, apie 140 metrų nuo namų. Nusikaltimu įtariamas jos sūnus E.B., anksčiau neteistas, bet ne kartą gydytas psichiatrų, išgabentas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę; įtariamąjį ligoninėje saugo policijos pareigūnai.
	Atgal į turinį

	Noriu būti globėju, Banga, p. 4
	Autorius: Viktorija Lygnugarienė, data: 2006 04 01
	Šeima yra pirmoji vaiko bendruomenė, iš kurios jis daugiausia išmoksta ir gali sėkmingai augti bei vystytis. Tačiau yra daug vaikų, atskirtų nuo savo gimdytojų dėl įvairių priežasčių: tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotikais, atsakomybės jausmo neturėjimo, nesugebėjimo rūpintis, negalios ir kt. Vaikai, netekę savo biologinės šeimos, nukreipiami į vaikų globos namus. VšĮ Gargždų socialinių paslaugų centras šalia teikiamų paslaugų sutrikusio intelekto jaunuoliams, socialinės rizikos ir socialiai remtinų šeimų vaikams bei asmenims su fizine bei psichine negalia parengė projektą "Noriu būti globėju". Šio projekto tikslas - sudaryti galimybę vaikams gyventi globėjų šeimose. Jis skirtas rajono gyventojams, norintiems globoti vaikus, ir globėjams, kurie jau globoja, bet turi įvairiausių problemų. Kovo 24 dieną VšĮ Gargždų socialinių paslaugų centras kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriumi į socialinių paslaugų centrą pakvietė 15 rajono globėjų. Globėjams buvo pristatyta projekto programa. Į pirmąjį susitikimą pakviesti globėjai, globojantys 12-15 metų amžiaus vaikus. Socialinių paslaugų centro psichologė G. Alminaitė priminė globėjams apie paauglių fiziologinius bei psichologinius ypatumus, blogo elgesio priežastis, tinkamą ir netinkamą auklėjimą. Apie vaiko sveikatą ir jos stiprinimą pasakojo pediatrė V. Jasmontaitė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I. Šaulytė kalbėjo apie globėjų atsakomybę ir vaikų problemas. Globėjai savo džiaugsmais ir rūpesčiais pasidalijo prie kavos puodelio. Projektas "Noriu tapti globėju" vyks iki šių metų pabaigos. Įgyvendinant projektą bus vykdoma globėjų paieška, jų mokymas ir konsultavimas, pagal vaiko globėjų mokymo programą. Bus ieškoma šeimų, galinčių tapti globėjais, bei organizuojamas globėjų savipagalbos grupių būrimas ir susitikimas.
	Atgal į turinį

	Viltis turi milžino jėgą, Banga, p. 6
	Autorius: Irena Kasperavičienė, data: 2006 04 15
	Gargždų kultūros centre vyko graži sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos "Gargždų viltis" ir muzikos mokyklos šeštadieninės estetikos mokyklėlės 5 metų gimtadienio šventė. Nuo keliolikos - iki šimto Prieš penketą merų, tokį pat pavasarį, Gargžduose dar nebuvo nieko, kas būtų vieniję miesto ir jo apylinkių sutrikusio intelekto neįgaliuosius. Buvo tik vienos mamos, Rekvitos Bagdonienės, viltis, kad neįgalūs vaikai, taip pat suaugusieji ir juos globojantieji gali gyventi kitaip. Iš rūpesčio ir meilės savo vaikui gimė bendrija "Viltis". Kaip kalbėjo gimtadienio šventės vedėja Rasa Rusteikienė, ji vis augo, o bendrija, pradėjusi veiklą nuo mažiau nei dviejų dešimčių narių, šiandien jau skaičiuoja beveik šimtą. Jos augimą simbolizavo įvairiaspalviai balionai -jų, prisimenant kiekvienus metus buvo vis daugiau, o bendrijos "Gargždų viltis" žingsneliai tvirtėjo. Per tuos metus įvykdyti 9 projektai, atidaryta klasė Gargždų ugdymo centre "Naminukas", Gargždų muzikos mokykloje įsteigta šeštadieninė estetikos mokyklėlė, tapusi meninių gebėjimų vystymo vieta neįgaliesiems ir savipagalbos grupe juos globojantiesiems. Būta stovyklų prie jūros, įdomių išvykų ir puikių švenčių. "Viltis turi milžino jėgą", - sakė renginio vedėja ir tuos žodžius patvirtino pilna fojė gimtadienio "kaltininkų" bei atėjusiųjų juos pasveikinti. Linkėjo sveikatos ir kantrybės Viltiečius atvyko pasveikinti rajono meras V. Dačkauskas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja V. Daukšienė, Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas A. Klizas, bendrijos "krikštamote" vadinama Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja D. Šeporaitienė, jos pavaduotoja D. Gumuliauskienė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I. Šaulytė, Švietimo skyriaus vedėjas A. Petravičius, vienos iš pirmųjų bendriją parėmusios Veiklių moterų sambūrio atstovės - pirmininkė G. Sinskienė ir "Bangos" laikraščio redaktorė V. Butkuvienė. Viltiečius sveikino ir linkėjo sveikatos bei kantrybės, idėjų ir entuziazmo jas įgyvendinti neįgaliųjų bendrijų atstovės iš Kretingos ir Palangos, kolegos iš specialiųjų ugdymo įstaigų bei nuolatiniai bendrijos rėmėjai. Surengė koncertą Gimtadienio "kaltininkai" surengė koncertą. Smagu buvo klausytis kapelos "Gargždukai", vadovaujamos J. Laurinavičienės, melodijų, Juditos Meškytės dainavimo ir Luko Bagdono bei jo mokytojo S. Stalmoko improvizacijų, stebėti kitų neįgaliųjų pasirodymų. Po sveikinimų ir pasirodymų visus išjudino ir sukvietė į ratą "Gargždų vilties" globėjos - Muzikos mokyklos dovana - grupės "Rugiagėlių berniukai" koncertas. O koks gimtadienis be torto! Jį viltiečiams padovanojo Veiklių moterų sambūrio narės.
	Atgal į turinį

	Naujas reabilitacijos centras ir rajono gyventojams, Biržiečių žodis, p. 5
	Autorius: Nenurodytas, data: 2006 04 20
	Rokiškio psichiatrijos ligoninėje atidarytas Užimtumo ir socialinės reabilitacijos centras, kuriame bus teikiamos paslaugos psichikos negalią turintiems žmonėms. Didžioji dalis lėšų centrui įrengti apleistame patologinės anatomijos pastate gauta iš ES struktūrinių fondų. Centras skirtas teikti pagalbą socialinių paslaugų problemą asmenims, padariusiems nusikaltimus ir teismo sprendimu gydomiems psichiatrijos ligoninėje. Trečiadieniais centre laukiami rajono gyventojai, visas lotas dienas bus teikiamos paslaugos tik ligoninės pacientams.
	Atgal į turinį

	Rokiškio psichiatrijos ligoninė atvira visiems pacientams, Biržiečių žodis, p. 5
	Autorius: Dalia Zibolienė, data: 2006 04 27

	Rokiškio psichiatrijos ligoninė atvira visiems pacientams, Kupiškėnų mintys, p. 5
	Autorius: Dalia Zibolienė, data: 2006 04 27
	Rokiškio psichiatrijos ligoninė nuo šiol atvira visiems pacientams, kuriems reikalinga psichiatrų pagalba. Tokia galimybė atsirado pakoregavus ligoninės restruktūrizavimo projektą. Ankstesniame jo variante nuo 2007 metų buvo numatyta psichiatrijos ligoninėje gydyti tik sunkius nusikaltimus padariusius ir teismo nepakaltinamais pripažintus asmenis. PAGALBA TIK NUSIKALTUSIEMS Sveikatos apsaugos ministerijos, ligonių kasų sprendimu nuo 2007 metų Rokiškio psichiatrijos ligoninę paversti specialia uždara gydymo įstaiga tik teismo nepakaltinamais pripažintiems asmenims iš visos Lietuvos bene labiausiai piktinosi rokiškėnai. Jie, pašonėje turėdami didžiulę ligoninę, kvalifikuotus medikus, pagalbos privalėtų vykti į Panevėžį, Vilnių. Nepasitenkinimą skatino ir tai, kad ligoninė atitenka visuomenei nusikaltusiems asmenims, o žmonėms, kurie gyvena sąžiningai, dorai, pagalbos teks ieškoti už kelių šimtų kilometrų. Dėl galimybės palikti Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrąjį skyrių ne kartą į Seimo narius, Sveikatos apsaugos ministerijos vadovus kreipėsi rajono Taryba. Rajono politikai pritarė, kad rajono gyventojams patogiau gydytis Rokiškyje. Pasak Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktoriaus Algimanto Liausėdo, ministerija ir ligonių kasos pakoregavo ligoninės restruktūrizavimo projektą ir paliko ligoninėje bendrąjį bei specialųjį gydymo skyrius. Ankstesniame projekto variante buvo numatyta, kad ligoninė taps specialia gydymo įstaiga nepakaltinamiems asmenims, o rajono gyventojams psichiatrijos paslaugos bus teikiamos apskrities - tai yra Panevėžio ligoninėje. "Buvo pasirinktas pigiausias ir racionaliausias variantas. Nebereikės kurti naujų struktūrų, sutrumpės pacientų, juos aplankyti norinčių giminaičių kelias į ligoninę", - tikino A. Liausėdas. Anot direktoriaus, neekonomiška ligonį iš Rokiškio greitosios pagalbos automobiliu vežti į Panevėžį ar Vilnių, pasitaiko dienų, kai nuvežti reikia po kelis pacientus. PANEVĖŽYJE NETILPS Palikti Bendrosios psichiatrijos skyrių Rokiškyje nuspręsta išsiaiškinus, kad Panevėžio ligoninėje steigiamas naujas psichiatrijos skyrius galės priimti tik 40 psichikos sutrikimų turinčių ligonių. Tai yra bus tenkinami tik Panevėžio miesto gyventojų poreikiai. Kitų apskrities rajonų - Kupiškio, Biržų, Pasvalio - gyventojai turėtų pagalbos ieškoti kitose šalies psichiatrijos ligoninėse. Šiuo metu Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydoma 340 psichinės sveikatos problemų turinčių ligonių. Iš jų 115 - Bendrosios psichiatrijos skyriuje, likusieji - Specialiosios psichiatrijos skyriuje. Pastarajame gydomi sunkius nusikaltimus įvykdę asmenys, kuriuos teismas pripažino nepakaltinamais. Rokiškio psichiatrijos ligoninė vienintelė Lietuvoje, kurioje gydomi tokie asmenys. Ligoninė ir ateityje kaip iki šiol priims gydyti visus žmones, kuriems reikalinga būtent šios ligoninės medikų pagalba. Šiuo metu eilių patekti į ligoninę nėra, hospitalizuojami visi, kurie atvyksta su gydytojų siuntimu. Anot A. Liausėdo, Specialiosios ir Bendrosios psichiatrijos skyrių ligoniai atskirti, skyriai įkurti atskiruose pastatuose, ligoniai nekontaktuoja. Specialiosios pa- skirties skyriaus pacientai akylai saugomi saugos bendrovės. Tik psichikos ligomis sergantys rajono vaikai nebegydomi Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Dėl labai mažo pacientų skaičiaus prieš kelerius metus panaikinus Vaikų skyrių, jiems pagalba teikiama Šiaulių psichiatrijos ligoninėje. Rajono meras Egidijus Vilimas sakė, jog kol kas nėra informuotas apie sprendimą psichiatrijos ligoninėje atidaryti Bendrosios psichiatrijos skyrių, tačiau yra patenkintas tokia naujiena. Mat Rokiškio rajono savivaldybė laikėsi pozicijos, kad mūsų bei aplinkinių rajonų gyventojams patogiau gydytis Rokiškio ligoninėje, nei važiuoti į Panevėžį ar kitus miestus.
	Atgal į turinį

	Lietuvoje ir pasaulyje: Rokiškyje atidarytas naujas..., Darbas, p. 1
	Autorius: Nenurodytas, data: 2006 04 13
	Rokiškyje atidarytas naujas psichiatrijos ligoninės reabilitacijos centras. Užimtumo ir socialinės reabilitacijos centro Rokiškio psichiatrijos ligoninėje įkūrimui vienas iš keturių ES struktūrinių fondų-Europos regioninės plėtros fondas-skyrė apie 0,5 mln. litų, likusią sumą-42 tūkst. litų- Rokiškio psichiatrijos ligoninė.
	Atgal į turinį

	Naujas reabilitacijos centras teiks paslaugas ir rajono gyventojams, Gimtasis Rokiškis, p. 1, 2
	Autorius: Dalia Zibolienė, data: 2006 04 05
	Vakar Rokiškio psichiatrijos ligoninėje atidarytas Užimtumo ir socialinės reabilitacijos centras, kuriame bus teikiamos paslaugos psichikos negalią turintiems žmonėms. Didžioji dalis lėšų centrui įrengti apleistame patologinės anatomijos pastate gauta iš ES struktūrinių fondų. Trečiadieniais į centrą kviečiami rajono gyventojai, visos kitos dienos skirtos ligoninės pacientams. Rokiškio psichiatrijos ligoninė įgyvendino projektą "Užimtumo ir socialinės reabilitacijos centro įkūrimas". Vakar per centro atidarymą jo veikla pristatyta rajono valdžios atstovams, gydymo įstaigos socialiniams partneriams. Anot projekto vadovės, ligoninės Socialinės pagalbos skyriaus vedėjos Renatos Rudnickienės, centras skirtas spręsti nepakankamų socialinių paslaugų problemą asmenims, padariusiems nusikaltimus ir teismo sprendimu gydomiems psichiatrijos ligoninėje. Kapitališkai rekonstruoti ir pritaikyti neįgaliųjų reikmėms seną nenaudojamą pastatą, įsigyti reikiamos įrangos, priemonių iš ES struktūrinių fondų gauta 517,6 tūkst. Lt. Rokiškio psichiatrijos ligoninė projektui skyrė 41,7 tūkst. Lt. Įkurtuvių proga kolektyvą sveikindamas Rokiškio psichiatrijos ligoninės vyriausiasis gydytojas Algimantas Liausėdas tikino, jog Vilniuje panašūs užimtumo centrai neįgaliesiems pradėti steigti 1998-aisiais, o Rokiškis, nors vėluodamas, tačiau žengė žingsnį į priekį socialinių paslaugų srityje. Centro vadovė R.Rudnickienė sakė, kad neįgalieji centre galės imtis mėgstamos veiklos (mezgimo, siuvimo, rankdarbių, piešimo), ugdyti darbo, buities ir socialinius įgūdžius, mokytis dirbti kompiuteriu, aktyviai sportuoti (vėžintis dviračiais, žaisti krepšinį, lauko tenisą). Pageidaujantys galės automatinėmis skalbyklėmis išsiskalbti savo drabužius, išsimaudyti. Trečiadieniais centre laukiami rajono gyventojai, visas kitas dienas bus teikiamos paslaugos tik ligoninės pacientams. Medikų skaičiavimu, šiuo metu Rokiškio psichiatrijos ligoninėje yra 175 pacientai, kuriems reikalinga ilgalaikė socialinė pagalba. Daugelio tokių pacientų gydymas trunka kelerius metus, o kai kurie jų gali ligoninėje praleisti visą likusį gyvenimą. Atidaryme dalyvavęs gydytojas psichiatras Petras Aukštuolis pasakojo, jog prieš penketą metų lankėsi Amerikoje ir Majamyje apžiūrėjo panašų reabilitacijos centrą. Palyginęs jį su naujuoju centru Rokiškyje, P.Aukštuolis padarė išvadą, jog paslaugų kokybe ir aplinka neįgaliesiems lenkiame Ameriką bent dešimčia metų.
	Atgal į turinį

	Šiurpi tragedija ir klaustukas psichikos neįgaliųjų integracijai, Gimtasis Rokiškis, p. 1, 3
	Autorius: Aldona Minkevičienė, data: 2006 04 22
	Kraupi tragedija Lailūnų kaime, kuriame psichikos negalią turintis sūnus žiauriai nužudė savo motiną, vėl pakirto visuomenės iniciatyvas dėl psichikos neįgaliųjų prisitaikymo laisvėje. Sukrėsti baisios nelaimės šio kaimo žmonės mano, kad neprognozuojami ligoniai vis dėlto turi būti prievarta izoliuoti nuo visuomenės. Už kelių žingsnių nuo šios vietos, krūmuose, rasta žiauriai nužudytos Uljanos Bimbienės galva. Išgąsdino elgesys Tokio baisaus įvykio, koks trečiadienio vakare įvyko Lailūnų kaime (Pandėlio sen.), rajone neatmena net ilgą laiką teisėsaugos sistemoje dirbantys pareigūnai. Psichikos negalią turintis trisdešimt devynerių Eugenijus Bimba peiliu nupjovė savo šešiasdešimt septynerių motinai Uljanai Bimbienei galvą ir ją paslėpė netoli sodybos esančiuose krūmuose. Šiurpios nelaimės sukrėsta artimiausia velionės kaimynė Nastė Gritienė pasakojo, jog tragedijos dieną, pavakariop, Uljana skambino Panevėžyje gyvenančiam sūnui Almantui ir skundėsi, kad Eugenijus tapo labai agresyvus. Tačiau šis atvyko per vėlai. Kaimo žmonės pasakojo matę Eugenijų apie 18 vai. su kažkokiu nešuliu einantį krūmų link. Greičiausiai tame nešulyje ir buvo motinos galva. Prisibeldęs apie 22 vai. į namus, A.Bimba brolio pasiteiravo, kur motina. Šis, kaimynės pasakojimu, esą pasakęs, kad ji su tėvu išvyko į Rokiškį. Įtaręs nelaimę, nes tėvas Vytautas mirė šių metų sausį, A.Bimba netrukus pamatė iš virtuvės kyšančias motinos kojas. Skubiai pasikvietęs į pagalbą kaimo vyrus, jis surišo jau spėjusį iš namų išbėgti žmogžudyste įtariamą brolį. Žmonės pasakojo, jog paklaustas, ką jis vakare veikė, šis tikino, kad tvarkėsi namus. Šiurpios žmogžudystės vieta buvo kiek įmanoma aptvarkyta. Manoma, kad motina nužudyta lovoje, vėliau ištempta į kitą patalpą. Iškviesta policija įkalbėjo įtariamąjį parodyti, kur paslėpė motinos galvą. E.Bimba buvo nugabentas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, kur iki suėmimo jį saugojo pareigūnai. Užvakar teismas leido įtariamąjį suimti trims mėnesiams. Žmogžudystės tyrimą kontroliuojantis rajono prokuroras Renaldas Žalys sakė, jog E.Bimbai bus atlikta ekspertizė, po kurios paaiškės, ar jis yra pakaltinamas ir gali stoti prieš teismą. Nuolatinis psichiatrų pacientas Lailūniečiai neslėpė, jog E.Bimba turi labai rimtą psichikos sutrikimą ir nuolat gydėsi Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tą patvirtino ir kaimo bendruomenės slaugytoja Regina Lukošiūnienė. Jos pasakojimu, E.Bimbai sveikata sutriko tarnaujant sovietų armijoje, iš kurios jis buvo demobilizuotas. Kaimo žmonės sakė, jog šis vyras daugiau laiko praleisdavo ligoninėje, psichiatrijos ligoninę, kur iki suėmimo jį saugojo pareigūnai. Užvakar teismas leido įtariamąjį suimti trims mėnesiams. Žmogžudystės tyrimą kontroliuojantis rajono prokuroras Renaldas Žalys sakė, jog E.Bimbai bus atlikta ekspertizė, po kurios paaiškės, ar jis yra pakaltinamas ir gali stoti prieš teismą. Nuolatinis psichiatrų pacientas Lailūniečiai neslėpė, jog E.Bimba turi labai rimtą psichikos sutrikimą ir nuolat gydėsi Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tą patvirtino ir kaimo bendruomenės slaugytoja Regina Lukošiūnienė. Jos pasakojimu, E.Bimbai sveikata sutriko tarnaujant sovietų armijoje, iš kurios jis buvo demobilizuotas. Kaimo žmonės sakė, jog šis vyras daugiau laiko praleisdavo ligoninėje, rusią kaimynų šeimą pasakojo N.Gritienė. Moteris labai išgyveno dėl šios nelaimės, gailėjo baisią lemtį patyrusios daugiavaikės motinos ir kitų jos vaikų. U.Bimbienė anksčiau dirbo mokytoja. Apie ją kaime atsiliepė ypač pagarbiai. Pratrūko agresija Iš psichiatrijos ligoninės E.Bimba į namus buvo išleistas šių metų kove. Ar namie būdamas jis vartojo būtinus vaistus, kol kas niekas negali pasakyti. Ligoninės pavaduotoja gydymui Nijolė Rupeikienė sakė, jog sunkią psichikos negalią turintiems ligoniams, po gydymo išleistiems į namus, būtina konsultuotis su priskirtu psichiatru ir gerti paskirtus vaistus. Pasak medikės, kiekvienas atvejis yra netipinis, todėl sunku prognozuoti, kas gali sukelti sunkius agresijos priepuolius, per kuriuos ligonis gali ryžtis itin žiauriems poelgiams. Viena priežasčių - netinkamas vaistų vartojimas, jų maišymas su alkoholiu. Pavaduotojos teigimu, psichikos negalią turinčio žmogaus artimieji turi kruopščiai kontroliuoti jo sveikatos būklę ir atsiradus paūmėjimui kreiptis pagalbos. Tačiau, anot medikės, agresija kartais gali pasireikšti ir labai ūmiai. Kelia stresą aplinkiniams Pasak Pandėlio seniūnijos socialinės darbuotojos Reginos Greviškienės, ši tragedija tik dar kartą akivaizdžiai parodo, kokia bejėgė visuomenė tampa prieš psichikos negalią turinčius agresyvius žmones. "Aišku, kad nelaimei buvo galima užbėgti už akių, jei E.Bimba būtų laiku išvežtas gydytis", - mano socialinė darbuotoja. rusią kaimynų šeimą pasakojo N.Gritienė. Moteris labai išgyveno dėl šios nelaimės, gailėjo baisią lemtį patyrusios daugiavaikės motinos ir kitų jos vaikų. U.Bimbienė anksčiau dirbo mokytoja. Apie ją kaime atsiliepė ypač pagarbiai. Pratrūko agresija Iš psichiatrijos ligoninės E.Bimba į namus buvo išleistas šių metų kove. Ar namie būdamas jis vartojo būtinus vaistus, kol kas niekas negali pasakyti. Ligoninės pavaduotoja gydymui Nijolė Rupeikienė sakė, jog sunkią psichikos negalią turintiems ligoniams, po gydymo išleistiems į namus, būtina konsultuotis su priskirtu psichiatru ir gerti paskirtus vaistus. Pasak medikės, kiekvienas atvejis yra netipinis, todėl sunku prognozuoti, kas gali sukelti sunkius agresijos priepuolius, per kuriuos ligonis gali ryžtis itin žiauriems poelgiams. Viena priežasčių - netinkamas vaistų vartojimas, jų maišymas su alkoholiu. Pavaduotojos teigimu, psichikos negalią turinčio žmogaus artimieji turi kruopščiai kontroliuoti jo sveikatos būklę ir atsiradus paūmėjimui kreiptis pagalbos. Tačiau, anot medikės, agresija kartais gali pasireikšti ir labai ūmiai. Kelia stresą aplinkiniams Pasak Pandėlio seniūnijos socialinės darbuotojos Reginos Greviškienės, ši tragedija tik dar kartą akivaizdžiai parodo, kokia bejėgė visuomenė tampa prieš psichikos negalią turinčius agresyvius žmones. "Aišku, kad nelaimei buvo galima užbėgti už akių, jei E.Bimba būtų laiku išvežtas gydytis", - mano socialinė darbuotoja. Anot jos, dėl labai humaniškų įstatymų susiklostė paradoksali situacija. Mat jei psichikos negalavimų turintis ir keistai elgtis pradėjęs žmogus geruoju nesutinka vykti į ligoninę, prievarta jo ten išvežti negali nei medikai, nei policija ar seniūnija. "Šiomis dienomis pačiame Pandėlyje buvo du atvejai, kai psichikos problemų turinti moteris savo bute daugiabutyje pradėjo deginti drabužius, o kitas, ištiktas agresijos, iškūlė langus. Jie mums pagrasino savo teisėmis, kai bandėme įkalbėti vykti gydytis", - komentavo R.Greviškienė. Anot jos, visaip skatinama psichikos negalią turinčių žmonių integracija į visuomenę atsisuka pačiais baisiausiais padariniais. Jos manymu, kol nėra sukurta rūpinimosi tokiais asmenimis sistema, paūmėjus sveikatos sutrikimui tokie neįgalieji turėtų būti prievarta izoliuojami nuo visuomenes.
	Atgal į turinį

	Rokiškio psichiatrijos ligoninė atvira pacientams, Gimtasis Rokiškis, p. 1, 5
	Autorius: Dalia Zibolienė, data: 2006 04 26
	Rokiškio psichiatrijos ligoninė nuo šiol atvira visiems pacientams, kuriems reikalinga psichiatrų pagalba. Tokia galimybė atsirado pakoregavus ligoninės restruktūrizavimo projektą. Ankstesniame jo variante nuo 2007 metų buvo numatyta psichiatrijos ligoninėje gydyti tik sunkius nusikaltimus padariusius ir teismo nepakaltinamais pripažintus asmenis. Pagalba tik nusikaltusiems Sveikatos apsaugos ministerijos, ligonių kasų sprendimu nuo 2007 metų Rokiškio psichiatrijos ligoninę paversti specialia uždara gydymo įstaiga tik teismo nepakaltinamais pripažintiems asmenims iš visos Lietuvos bene labiausia piktinosi rokiškėnai. Jie, pašonėje turėdami didžiulę ligoninę, kvalifikuotus medikus, pagalbos privalėtų vykti į Panevėžį, Vilnių. Nepasitenkinimą skatino ir tai, kad ligoninė atitenka visuomenei nusikaltusiems asmenims, o žmonėms, kurie gyvena sąžiningai, dorai, pagalbos teks ieškoti už kelių šimtų kilometrų. Dėl galimybės palikti Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrąjį skyrių ne kartą į Seimo narius, Sveikatos apsaugos ministerijos vadovus kreipėsi rajono taryba. Rajono politikai pritarė, kad rajono gyventojams patogiau gydytis Rokiškyje. Pasak Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktoriaus Algimanto Liausėdo, ministerija ir ligonių kasos pakoregavo ligoninės restruktūrizavimo projektą ir paliko ligoninėje bendrąjį bei specialųjį gydymo skyrius. Ankstesniame projekto variante buvo numatyta, kad ligoninė taps specialia gydymo įstaiga nepakaltinamiems asmenims, o rajono gyventojams psichiatrijos paslaugos bus teikiamos apskrities - tai yra Panevėžio ligoninėje. "Buvo pasirinktas pigiausias ir racionaliausias variantas. Nebe-reikės kurti naujų struktūrų, sutrumpės pacientų, juos aplankyti norinčių giminaičių kelias į ligoninę", - tikino A.Liausėdas. Anot direktoriaus, neekonomiška ligonį iš Rokiškio greitosios pagalbos automobiliu vežti į Panevėžį ar Vilnių, pasitaiko dienų, kai nuvežti reikia po kelis pacientus. Panevėžyje netilps Palikti Bendrosios psichiatrijos skyrių Rokiškyje nuspręsta išsiaiškinus, kad Panevėžio ligoninėje steigiamas naujas psichiatrijos skyrius galės priimti tik 40 psichikos sutrikimų turinčių ligonių. Tai yra bus tenkinami tik Panevėžio miesto gyventojų poreikiai. Kitų apskrities rajonų - Kupiškio, Biržų, Pasvalio - gyventojai turėtų pagalbos ieškoti kitose šalies psichiatrijos ligoninėse. Šiuo metu Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydoma 340 psichinės sveikatos problemų turinčių ligonių. Iš jų 115 - Bendrosios psichiatrijos skyriuje, likusieji - Specialiosios psichiatrijos skyriuje. Pastarajame gydomi sunkius nusikaltimus įvykdę asmenys, kuriuos teismas pripažino nepakaltinamais. Rokiškio psichiatrijos ligoninė vienintelė Lietuvoje, kurioje gydomi tokie asmenys. Ligoninė ir ateityje kaip iki šiol priims gydytis visus žmones, kuriems reikalinga būtent šios ligoninės medikų pagalba. Šiuo metu eilių patekti į ligoninę nėra, hospitalizuojami visi, kurie atvyksta su gydytojų siuntimu. Anot A.Liausėdo, Specialiosios ir Bendrosios psichiatrijos skyrių ligoniai atskirti, skyriai įkurti atskiruose pastatuose, ligoniai nekontaktuoja. Specialiosios paskirties skyriaus pacientai akylai saugomi saugos bendrovės. Tik psichikos ligomis sergantys rajono vaikai nebegydomi Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Dėl labai mažo pacientų skaičiaus prieš kelerius metus panaikinus Vaikų skyrių, jiems pagalba teikiama Šiaulių psichiatrijos ligoninėje. Rajono meras Egidijus Vilimas sakė, jog kol kas nėra informuotas apie sprendimą psichiatrijos ligoninėje atidaryti Bendrosios psichiatrijos skyrių, tačiau yra patenkintas tokia naujiena. Mat Rokiškio rajono savivaldybė laikėsi pozicijos, kad mūsų bei aplinkinių rajonų gyventojams patogiau gydytis Rokiškio ligoninėje, nei važiuoti į Panevėžį ar kitus miestus.
	Atgal į turinį

	Dalyvavome gerumo akcijoje, Kalvotoji Žemaitija, p. 10
	Autorius: Regina Janutaitė Zita Vilkienė, data: 2006 04 15
	Pavasaris, pirmieji jo saulės spinduliai, žaluma įsilieja į mūsų širdis. Nieko per daug nebūna. Ypač tai svarbu žmonėms su psichine negalia ar turintiems kitų problemų. Neseniai įtokių žmonių butų duris beldėsi Žemaitijos kolegijos studentai — būsimieji socialiniai darbuotojai kartu su Telšių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos nariais. Tai buvo ir pasveikinimas su šv. Velykomis, kvietimas dalyvauti Atvelykio šventėje, taip pat raginimas neužsidaryti namuose, aktyviai įsijungti į visuomeninę veiklą. Daug pasakojome apie Sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos veiklą. Jos dėka visi gali rasti sau naudingų užsiėmimų, įvairiapusiškai bendrauti, dalintis džiaugsmais bei rūpesčiais. Tereikia tik nelikti vienišiems ir į ją kreiptis. Tai jau buvo antra bendra Žemaitijos kolegijos studentų ir Telšių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos akcija, kurioje būsimieji socialiniai darbuotojai gali įsigyti pažintinės praktikos, profesinių įgūdžių bendraudami su negalios ištiktais asmenimis, jų globėjais bei artimaisiais. Norėtume padėkoti Sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pirmininkei Laimai Jurytei, kitiems jos kolegoms. Jiems visiems norime tik gero. Ne visus spėjome aplankyti. Likusieji kviečiami apsilankyti Atvelykio popietėje, kuri įvyks balandžio 19 d. 12 vai. daug kam žinomu adresu: Biliūno g. 3a. Dėl dalyvavimo galima skambinti telefonais: 74313 arba 8-616 04640. Laukiame visų.
	Atgal į turinį

	Raudonasis Kryžius kviečia apsilankyti, Kalvotoji Žemaitija, p. 3
	Autorius: Giedra Akavickienė, data: 2006 04 22
	Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos (LRKD) Telšių rajono komitete lankėsi Sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos bei Nevyriausybinių organizacijų tarybos atstovai. Neoficialioje aplinkoje neįgalieji susipažino su Raudonojo Kryžiaus draugijos, nevyriausybinių organizacijų veikla. Susirinkusiems koncertavo Sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos ansamblis. LRKD Telšių rajono komiteto sekretorė Rima Žutautaitė džiaugėsi aktyviu Raudonojo Kryžiaus jaunimu. Neseniai jaunieji savanoriai Gražinos sodyboje surengė stovyklą, kurioje 30 vaikų ne tik atostogavo, bet ir dalyvavo narkomanijos prevencijos mokymuose pagal programą "Penki vilties žingsniai". Raudonasis Kryžius nuolat rengia pirmosios pagalbos mokymus. Netrukus pirmosios pagalbos mokymų instruktorių asistentų pažymėjimus gaus moksleiviai iš Telšių, Kuršų, Nevarėnų, Upynos, Gedrimų, Luokės ir kt. mokyklų. Rajono gyventojai kviečiam i apsilankyti LRKD Telšių rajono komiteto patalpose, Dariaus ir Girėno g. 24-48, Telšiuose. Kiekvieną pirmadienį-penktadienį 10-14 val. čia vyksta įvairūs mokymai (pirmosios pagalbos, sveikatos klausimais, kompiuterio pradmenų ir kt.), galima paskaityti spaudos, susipažinti su bendraminčiais.
	Atgal į turinį

	Naujas reabilitacijos centras ir rajono gyventojams, Kupiškėnų mintys, p. 5
	Autorius: Nenurodytas, data: 2006 04 13
	Rokiškio psichiatrijos ligoninėje atidarytas užimtumo ir socialinės reabilitacijos centras, kuriame bus teikiamos paslaugos psichikos negalią turintiems žmonėms. Didžioji dalis lėšų centrui įrengti apleistame patologinės anatomijos pastate gauta iš ES struktūrinių fondų. Centras skirtas spręsti nepakankamų socialinių paslaugų problemą asmenims, padariusiems nusikaltimus ir teismo sprendimu gydomiems psichiatrijos ligoninėje. Trečiadieniais centre laukiami rajono gyventojai, visas kitas dienas bus teikiamos paslaugos tik ligoninės pacientams.
	Atgal į turinį

	Vienintelė pusšimčio šeimų viltis - "Ignalinos viltis", Mūsų Ignalina, p. 2
	Autorius: Kęstutis Žemaitis, data: 2006 04 07
	1993 m. įsikūrusi sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija "Ignalinos viltis" neseniai surengė ataskaitinę konferenciją, kurioje išsamų pranešimą apie šios 52 rajono šeimas vienijančios organizacijos praėjusių metų veiklą skaitė jos pirmininkė Jurina Palauskienė. Be 38 bendrijos "Ignalinos viltis" narių, konferencijoje taip pat dalyvavo rajono Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Danutė Ropienė bei Socialinės paramos skyriaus specialistas Albertas Kajėnas. "Svarbus vaidmuo atstovaujant žmonių su negalia, taip pat ir sutrikusio intelekto asmenų, jų šeimos narių teisėms bei interesams ir juos ginant, tenka neįgaliųjų organizacijoms", - sakė bendrijos pirmininkė J. Paslauskienė. Pasak jos, bendrija "Ignalinos viltis" į sutrikusios raidos asmenį žvelgia kaip į šeimos, bendruomenės, pagaliau-visuomenės narį. O jo reikmės negali būti svarstomos atskirai nuo socialinio, šeimos, bendruomenės konteksto. Sutrikusio, intelekto asmenis prižiūrinčių tėvų teiginiu, bendrija "Viltis" yra vienas iš pagrindinių jų informacijos, paramos ir pagalbos šaltinių. J. Paslauskienės teigimu, labai svarbus bendrijos veiklos etapas yra teigiamo visuomenės požiūrio formavimas į sutrikusios raidos asmenis bei pačios bendrijos veiklą, įvairios informacijos skleidimas žiniasklaidos priemonėse. Deja, dauguma neįgaliųjų asmenų ir jų tėvų vis dar susiduria su neigiamu kai kurių valdininkų, kaimynų, bendraamžių ir net pedagogų požiūriu į neįgalų asmenį, jo gebėjimus ir pačią negalią. "Ignalinos vilties" pirmininkė sakė esanti įsitikinusi, jog tik specialiųjų poreikių asmenų integracija, t.y. mokymas kartu su kitais bendruomenės nariais ir lygiateisis jų dalyvavimas bendruomenės gyvenime, gali pakeisti neigiamą visuomenės požiūrį į sutrikusio intelekto žmones. Mūsų rajone ikimokyklinio amžiaus sutrikusios raidos asmenys, kurie dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turi ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese ir visuomenės gyvenime, yra ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendrosiose - kartu su sveikaisiais vaikais, ir specialiosios paskirties grupėse ugdymo centre. Sutrikusio intelekto ikimokyklinio amžiaus vaikai rajone turi galimybes lankyti ugdymo įstaigą nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, nes vaikų lopšelis-darželis "Šaltinėlis" yra sudaręs vaikams ir jų tėveliams išties geras sąlygas. Čia yra pritaikyta lanksti mokėjimo už ugdymo įstaigos lankymą sistemą, pasirūpinta vaikų pavėžėjimo bei galimybės lankyti savaitinę ugdymo grupę klausimais. Pasak J. Paslauskienės, šioje vaikų ugdymo įstaigoje savo dirba savo darbą mylintys ir problemas mokantys spręsti pedagogai bei kiti specialistai. Bendrija "Ignalinos viltis" sutrikusio intelekto vaikams ir suaugusiems žmonėms stengiasi padėti kaip galima plačiau integruotis į bendruomenės gyvenimą. 8 bendrijos nariai praėjusiais metais dalyvavo respublikiniame konkurse "Mes - dizaineriai", o šiemet gegužės mėn. ketinama sudalyvauti ir respublikinėje "Stasiuko" mugėje. Jei pavyks įgyvendinti kartu su VšĮ "Vizualinių komunikacijų studija" praėjusiais metais pradėtą rengti bendrą projektą "Teisė į darbą - teisė į pilnaverti gyvenimą", Ignalinoje netrukus turėtų būti pradėtas kurti socialinės reabilitacijos dienos centras. Jame turėtų būti kompleksiškai teikiamos socialinės bei profesinės reabilitacijos paslaugos - neįgalieji apmokomi profesijos, suteikiama medicininė priežiūra, organizuojama kultūrinė veikla. Pavykus įgyvendinti šį projektą, jo pabaigoje ketinama įdarbinti 20 neįgaliųjų, tačiau galutinio atsakymo iš projekto vertintojų dar teks palaukti iki balandžio vidurio.
	Atgal į turinį

	"Nemadinga" profesija tapo prestižine, Mūsų žodis, p. 4
	Autorius: Rūta Ronkauskienė, data: 2006 04 28
	Medicinos darbuotojai vakar šventė savo profesinę dieną. Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centre jau keturiasdešimt metų triūsia medicinos statistikė Danutė Anužienė, Lenkimų medicinos punkte - bendrosios praktikos slaugytoja Biruta Baužienė, trisdešimt - Ylakių ambulatorijos gydytojo odontologo padėjėja Aldona Girdziūnienė, dvidešimt -bendrosios praktikos slaugytoja Genovaitė Ibianskienė, paskutiniu metu dirbanti Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, gydytojas psichiatras Romusis Stanius. Profesinės dienos išvakarėse pakalbinome gydytoją psichiatrą Romusį STANIU apie jo pasirinktą gyvenimo kelią -psichiatriją, laisvalaikio pomėgius. Pasak R. Staniaus, jam pasirenkant studijuoti mediciną, nemažai įtakos turėjo klasės draugas Vytautas Mačiulis. Daugiau dėmesio mokslui Romusis pradėjo skirti devintoje klasėje, o anksčiau, anot jo, jis beveik nesimokęs. 1978-aisiais baigė vidurinę mokyklą Skuode, o vėliau kartu su V. Mačiuliu įstojo į Kauno medicinos institutą. Su juo Romusis mokėsi vienoje grupėje ir kurį laiką gyveno viename kambaryje. Pasak pašnekovo, studijuojant ketvirtajame kurse turi nuspręsti, kokią medicinos šaką pasirinksi. Psichiatrija tarybiniais laikais buvo "nemadinga". Knygų apie tai buvo nedaug, kažkiek literatūros surasdavo bibliotekoje. Anuomet buvo pažeidinėjamos žmogaus teisės. Gydytojas pateikė pavyzdį: viena močiutė priverstinai gydyta psichiatrijos ligoninėje, nes norėjo išvykti gyventi į Vokietiją... Baigęs mokslus, R. Stanius dirbo Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje. Per dvidešimt metų daug kas ten pasikeitė. Bendri skyriai moterims bei vyrams, mažesnės palatos (anuomet vienoje būdavo iki 20 ligonių - aut. past.), daug geresnės gydymosi sąlygos. Kadangi Švėkšnoje gauti gyvenamąjį plotą šansų nebuvo, gydytojas sugrįžo į Skuodą. O tai, pasak jo, geras variantas - geros darbo sąlygos, psichiatrija tapo prestižine profesija. Gydytojas ligonius priiminėja PSPC, juos konsultuoja Klaipėdos apskrities ligoninės Skuodo filiale. Kol veikė skyrius Skuode, darbo praktika buvusi gera. Prieš porą šimtmečių ligoniai irgi sirgo ano meto "madingomis" psichikos ligomis. Dabar nemažai žmonių serga depresija. Šizofrenija, psichozė pasitraukė į antrąjį planą. Anot R. Staniaus, kai kurie jo ligoniai išliko tie patys, kurie buvo ir prieš dvidešimt metų. Pas gydytoją gydosi ir du buvę jo klasės draugai. Yra ir labai sunkių ligonių, kurie gyvena ir gydosi internatuose. Paskutiniu metu į gydytoją kreipiasi vis jaunesni. Kaip nekeista, kreipiasi daugiau vyrai, sergantys sunkiomis psichozėmis. Depresija dažniau kankina moteris. Ne paslaptis, kad į gydytoją kreipiamasi tada, kai prieinamas liepto galas. Gydytojo teiraujuosi, ar jis kartais nepasigaili pasirinkęs psichiatriją? Pašnekovas teigė, jog kartais jis pavydi terapeutams, kurių darbas konkretus. O dabar - kalbi, kalbi, ir lieka abejonių. Gerai, kad dabar yra psichologai, kurie suteikia psichologinę pagalbą. Sunkiausi buvę pirmieji darbo metai. Paskui - kai papūtė pertvarkos vėjai. Tada visi pajuto nelengvą pereinamąjį laikotarpį. Dabar viskas gerai. Per darbo savaitę R. Stanius sportuoja: bėgioja krosą, mankštinasi, o savaitgaliais su šeima išvažiuoja ir kartu praleidžia laisvalaikį. Dar gydytojas mėgsta skaityti medicininę literatūrą. Skaito rusų, anglų kalbomis, taip pat internete. Ligoniai ateina apsišvietę, tad gydytojas turi žinoti dar daugiau.
	Atgal į turinį

	Gerumas dar neišnyko, Naujienos, p. 5
	Autorius: Melanija Jaskūnienė, data: 2006 04 06
	Mūsų mokykla-darželis "Bitutė" yra gavusi iš Danijos labdaros keletą senų, bet dar patenkinamai veikiančių kompiuterių. Kilo mintis su jais supažindinti ir vidutiniškai bei žymiai sutrikusio intelekto vaikus. Pradžia buvo kupina neaiškumų ir ieškojimų. Iš pradžių mokiniai mokėsi suvokti pelės paskirtį ir elementariai su ja dirbti. Kai kurie vaikai išmoko tik paspausti savo vardo pirmąją raidę ir ilgai ją tęsti, kiti -nukopijuoti savo vardą ar skaitymo pamokos metu išmoktus žodžius. Bet kuriuo atveju, ar vaikas tik laikė prispaudęs klavišą, ar kopijavo žodį, ar rašė diktuojant, jis mokėsi girdėti žodžio garsus, ieškojo reikalingos raidės klaviatūroje, lavėjo smulkioji rankų motorika. Taigi klaviatūra tapo viena iš prielaidų skaitymo ir rašymo įgūdžiams plėtoti. Vaikai buvo mokomi ir piešimo, susipažino su simboliais. Vėliau - su geometrinėmis figūromis ir įvairiomis linijomis. Ypač daug džiaugsmo vaikams teikė kompiuteriniai žaidimai. Gabesnieji žaidė, kiti tik žiūrėjo, bet visiems buvo labai smagu. Mes matėme, kaip atsiskleidžia sutrikusio intelekto vaiko esybė, emocijos, jis tuo metu nieko nemato ir negirdi, nes gyvena ir veikia kartu su žaidimo herojais. Tačiau mūsų didysis džiaugsmas baigėsi - kompiuteris sugedo. Nebuvo tos dienos, kad vaikai neklausinėtų, kada gi jis bus sutaisytas. Jų viltims greitai išsipildyti trukdė plona mūsų piniginė ir kitokios bėdos. Tačiau jau ne naujiena, kad Lietuvoje yra daug geros valios žmonių. Atsirado ir Jonavoje geras dėdė Mindaugas Mazurevičius iš UAB "Sonex technologies". Jis padarė labdarą sutrikusio intelekto vaikų lavinimo klasei ir sutaisė mūsų kompiuterį. Visos mūsų lavinimo klasės bendruomenės vardu nuoširdžiai dėkojame M. Mazurevičiui už jo gerumą.
	Atgal į turinį

	Lankstinukuose - apie psichinę sveikatą, Pajūrio naujienos, p. 4
	Autorius: Genė Drungilienė, data: 2006 04 07
	Kretingos psichikos sveikatos centro (PSC) vadovė Teresė Ramanauskienė parengė septynis lankstinukus psichinės sveikatos temomis. Pasak gydytojos, reikia kuo daugiau šviesti žmones, suteikti jiems kuo daugiau informacijos apie psichikos ligas, kad žmonės nebijotų kreiptis į medikus. "Reikia keisti požiūrį - sakė T. Ramanauskienė. -Apie psichikos ligas reikia kalbėti populiariai, kad žmogus susivoktų, kad jam ar jo artimam reikia kreiptis į medikus". PSC vadovė T.Ramanauskienė parengė lankstinukus apie šizofreniją, depresiją, nerimą, gėdą. Dar dviejuose lankstinukuose kalbama apie savižudybes. Viename jų - "Mitai apie savižudybę ir tikrovė", kitame - dažniausiai užduodami klausimai šia tema ir pateikiami atsakymai. Tėvams skirtas lankstinukas apie narkotikus -ką jie, saugodami savo vaikus, turėtų apie tai žinoti. Viename lankstinukų aiškinama, kas yra psichikos sveikata. Statistika negailestingai teigia, kad vienas iš penkių žmonių turi psichikos problemų. Dauguma pažįsta tokių žmonių - vienišų ir kenčiančių tyliai. Kad psichikos sveikata būtų gera, reikia žinoti, kas padeda atsipalaiduoti užgriuvus stresui, kaip vaduotis, kai žmogus jaučiasi esąs nelaimingas. Jeigu išbandyti visi iki tol gelbėję būdai, bet savijauta nesikeičia, reikia kreiptis į medikus. Dažniausiai pasitaikančios ligos yra šizofrenija, depresija ir nerimas. Kai nerimas trunka ilgai, jis pradeda trukdyti ir darbinėje veikloje, ir asmeniniame gyvenime. Kuo anksčiau žmogus pradeda gydytis, tuo sėkmingesnis yra gydymas - dauguma pasveiksta. Depresija yra tokia pat liga kaip diabetas, aukštas kraujospūdis, tai yra liga, kuri kasdien alina sveikatą. Tačiau sergantieji dažniausiai mano tiesiog neturintys valios, o aplinkiniai laukia, kol toks žmogus suims save į rankas. Lankstinuke apie depresiją yra pateikti požymiai, kurių visuma leidžia įtarti, kad žmogus serga. Šizofrenija yra rimtą psichikos liga, "dvasios skilimas". Žmogus gali kliedėti, regėti haliucinacijas, jo emocijos-blankios. Tačiau šie simptomai gali pasireikšti ir sergant kitomis ligomis, todėl reikia specialisto pagalbos. Kai kurie sergančiųjų šia liga gali būti agresyvūs. Psichikos ligas dažnai lydi gėda kam nors pasisakyti apie savo negalę, gėda, kad kas nors supras, jog žmogus yra psichikos ligonis. Todėl svarbu, kad tokius asmenis suptų supratingi ir atjaučiantys artimieji. Jausdamas gėdą, žmogus gali nesikreipti į medikus. Ligoniams nugalėti gėdą gali padėti ir bendruomenė. Tam aplinka turi žinoti, kas yra psichikos sutrikimai, bendruomenė turi parodyti suvokianti, kad psichikos sveikata yra viena iš bendrosios sveikatos dalių. Pagaliau - reikia išmokti, kaip elgtis su sergančiu žmogumi. Ne vienas artimųjų dažnai jaučiasi sutrikęs ir šalinasi sergančiojo vien todėl, kad nežino, kaip su juo elgtis, kas yra psichikos liga. Mūsų šalyj e ypač svarbu suvokti, kodėl žmonės žudosi, kaip padėti žmogui, prabilusiam apie pasitraukimą iš gyvenimo, nes Lietuvoje žudosi labai daug žmonių. Statistikos duomenimis, mūsų šalyje kasmet iš gyvenimo savo noru pasitraukia arti dviejų tūkstančių žmonių, o bando - dešimt kartų daugiau. Kretingoje šis rodiklis yra didžiausias Klaipėdos apskrityje. Dažniausiai žmonės, pasitraukusieji iš gyvenimo, kada nors jau buvo bandę tai padaryti. Prieš pasirinkdami mirtį, savižudžiai dažniausiai pradeda apie ją kalbėti. Susirūpinti verčia ir nuolat kartojami žodžiai apie bejėgiškumą, beviltiškumą, ypač paaugliams ima atrodyti, kad jie niekam tikę, kad yra nevykėliai. Išgirdus tokias kalbas, reikia išlikti ramiam, išklausyti, parodyti dėmesį. Svarbu-pasitelkti į pagalbą kitus, įtikinti kreiptis į specialistus. Blaivybė tarp 15-19 metų jaunuolių yra nepopuliari. Apie 50-70proc. trylikamečių ir jaunesnių yra gėrę alkoholio, 15,5 proc. moksleivių vartoja narkotikus, 40 proc. moksleivių rūko. Apie 20 proc. narkomanų ir alkoholikų tokiais tapo dėl to, kad jų tėvai buvo alkoholikai. Tačiau priklausomi žmonės gali tapti ir dėl psichologinių priežasčių, šeimos įtakos. Tėvai, kurie rūpinasi savo atžalomis, nemažai informacijos ras lankstinuke "Ką turėtų žinoti tėvai apie narkotikus". Pateikiama informacija apie tai, kada galima įtarti vaiką vartojant kvaišalus, ką turėtų daryti tėvai, kaip su vaikais kalbėti, elgtis. Visuose lankstinukuose pateikti kontaktiniai telefonai ir adresai įstaigų, kurios suteiks pagalbą, konsultuos. Lankstinukai yra nemokami juos galima gauti visuose mūsų rajono Pirminiuose sveikatos priežiūros centruose, PSC.
	Atgal į turinį

	Nuo rimtų darbų prie žaidimų, Plungės žinios, p. 7, 9
	Autorius: Irena Dirgelienė, data: 2006 04 25
	Šeštadienį sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos "Rietavo viltis" nariai rinkosi į ataskaitinį susirinkimą. Išklausę draugijos pirmininkės Angelės Arienės pranešimą, visi linksminosi Atvelykio šventėje. Pradėdama susirinkimą, A. Arienė sveikino visus, sulaukusius nuostabios Prisikėlimo, Atgimimo ir Naujų vilčių puoselėjimo šventės. "Pavasario gaiva mus skatina kurti naujus planus, ieškoti geriausių būdų svajonėms įgyvendinti, kartu nepamirštant, kad mūsų norai ir pastangos yra vertingi tiek, kiek naudos jie duoda ne vien mums patiems, bet ir mūsų bendruomenės nariams, neįgaliesiems. Štai jau prabėgo treji sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos gyvavimo metai. Atrodo, visai neseniai steigėme bendriją, bet laikas bėga, vietoje nestovi, judame po truputį į priekį, mokomės gyventi", - kalbėjo pirmininkė. Ir tikrai gyvenimas nestovėjo vietoje. Tai matyti iš A. Arienės pateiktos ataskaitos. 2005 metais buvo vykdomas ne vienas projektas. Labiausiai neįgalūs vaikai ir jų globėjai vertina buvimą kartu. Tad visi ypatingai džiaugiasi tęstiniu projektu - neįgaliųjų ugdymu šeštadieninėje mokyklėlėje "Vilties spindulys". "Ypač vaikai nekantriai laukia, kada susitiks ir pabus visi drauge, nes bendravimas tarpusavyje juos suartina. Tik gaila, kad ne visada mus gali vežti Savivaldybės autobusiukas, tad vaikai labai pasiilgsta vieni kitų ilgiau nesimatę", - pasakojo bendrijos vadovė. Į neįgalaus jaunimo problemas atkreipė dėmesį ir Savivaldybė. Išjos mokyklėlė "Vilties spindulys" gavo finansavimą (2 000 litų). Taip pat Rietavo savivaldybė bendrijai išlaikyti skyrė 1 000 litų. Respublikinė "Vilties" bendrija nebefinansuoja organizacijos veiklos iš Valstybinės neįgaliųjų socialinės integracijos programos. Lėšų rietaviškių draugija gali gauti iš rėmėjų, nario mokesčio, projektų, nes valstybinės programos finansuoja tik paslaugas, kurios yra įtrauktos į socialinių paslaugų katalogą. Ieškant rėmėjų, "Rietavo vilčiai" pavyko užmegzti ryšius - labdaros ir paramos sportavo, lipdė darbelius iš molio. Daug įspūdžių paliko pažintinė kelionė, kurios metu jie aplankė Medvėgalio piliakalnį, Kaltinėnus, Kelpšaičių parką. Be to, mažieji dar dalyvavo Plungės kultūros centre surengtame projekte "Mes esam vienodi, mes norime būti kartu". Bendrijoje vyko Rietavo slaugos darbuotojų mokymai, kurių metu paskaitas skaitė dietologė, kineziterapeutė ir psichologas. "Rietavo vilties" nariams buvo suorganizuota pažintinė kelionė į Palangą. Ten vaikai apžiūrėjo automobilių muziejų, aplankė mini zoologijos sodą. Į bendrijos sąskaitą pagal Labdaros ir paramos
	Atgal į turinį

	Pavasarinė pradinukų mugė, Santaka, p. 4
	Autorius: Vilija Vyšniauskienė, data: 2006 04 06
	Kovo 30-ąją Vilkaviškio pagrindinės mokyklos antrame aukšte, kur yra pradinukų klasės, buvo sujudimas. Mažieji ruošėsi pamėgtai pavasarinei mugei: išsinešė iš klasių stalus ir dėstėsi prekes. Vaikai prekiavo savo ir šeimos narių pagamintais dirbiniais, saldumynais. Darbelių buvo labai įvairių. Didžiausią paklausą turėjo suvenyrai, primenantys pavasarį ir artėjančias Velykas, pavasarinės puokštės. Vaikai linksmai siūlė prekes, pirkėjams leido derėtis dėl kainos ir labai džiaugėsi, kai ką nors parduodavo. Aktyviausi pirkėjai, žinoma, buvo mokytojai. Jie stengėsi, kad nebūtų nieko nepardavusių mokinukų. Visiems buvo labai linksma. Mugėje dalyvavo ir sutrikusio intelekto jaunuoliai iš reabilitacinio padalinio, kuris yra Pilviškiuose. Almą, Audrių ir Hilarijų į mugę atsivežė socialinė darbuotoja Daiva Montvilienė. Prie svečių prekystalio pirkėjų tikrai netrūko, nes darbeliai buvo labai gražūs. Jaunuoliai buvo patenkinti, kad daug kas pirko jų suvenyrus, odos ir medžio gaminius. Pavasarinė mugė mūsų mokykloje jau tapusi tradicine, ji pradeda kelinti metai mokykloje vykstančias ir taip pat tradicija tapusias pradinių klasių mokinių menų dienas.
	Atgal į turinį

	Tolerantiškoje visuomenėje gera būtų visiems, Tauragiškių balsas, p. 4
	Autorius: Redakcijos skiltis, data: 2006 04 27
	Nesame sveika visuomenė -Lietuvoje aukšti prasto visuomenės psichikos sveikatos rodikliai: savižudybių, vaikų patyčių skaičius, depresija ir kita. Lietuvos valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje yra 24 000 sutrikusios psichikos asmenų. Epidemiologinio tyrimo duomenimis, tam tikru gyvenimo laikotarpiu nuo psichikos sutrikimų kenčia daugiau nei 25 procentai šalies gyventojų. Tad psichikos negalia neišvengiamai tampa ir didele ekonomine našta, stipriai slegiančia tiek sutrikimų turinčius asmenis, tiek šeimos narius ar visuomenę. Valstybei daug naudingiau turėti dirbančius piliečius nei gulinčius ligoninėje, o ir patiems psichikos negalią turintiesiems darbas suteikia pastovumo, pagerina savijautą. Deja, žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, iki šiol Lietuvoje dar neturi realios atramos darbo rinkoje. Kalbėti apie psichikos negalią turinčius žmones paskatino visuomeninė akcija "Kvaila bijoti varžtelio". Rašinyje "Ar bijosi atsisukusio varžtelio?" mintimis apie tai dalijasi Tauragės sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pirmininkė Irena Fencovienė. Nors ji teigia nedaranti ir nematanti skirtumo tarp sveiko ir psichikos negalią turinčio žmogaus, vis dėlto daug kas jai nepritartų -mūsuose dar labai gajūs mitai apie tų žmonių pavojingumą visuomenei. Kit a"Austėjos" tema - labiau pavasariška. Juk taip norisi pavasarį šviesos, tvarkos, švaros. Saulė tikrai ne taip džiugins akis, jei žvelgs per apmusijusį į langą, jei apšvies dulkėmis nuklotas lentynas ar dėmėtus kilimus... Apie tai, kaip galima apsišvarinti nepajudinus nė piršto, tiesa, ne už ačiū, kalbama rašinyje "Švarūs namai, ir i jokio vargo". į Visi žinome, pavasario saulė į itin pavojinga akims. Ką daryti, į, kad kuo ilgiau jas išsaugotume į sveikas ? Visas pluoštas patarimų - straipsnyje "Kad akys būtų sveikos ir gražios". O jei esate žuvies patiekalų mėgėja, labai pravers Tauragės turizmo informacijos centro vadovės Virginijos Jankevičienės receptas, kaip paruošti makaronais įdarytą karpį.
	Atgal į turinį

	Neatstumk kitokio, Tauragiškių balsas, p. 4
	Autorius: Birutė Slavinskiene, data: 2006 04 27
	"Kvaila bijoti atsisukusio varžtelio. Taip gali atsitikti ir tau. Kas tada?" - šie žodžiai skamba vaizdo klipe, kuris šiuo metu transliuojamas per televiziją. Pagrindinis jo veikėjas - varžtelis, kurio visi bijo, -jam nuriedėjus modernaus biuro grindimis kyla panika ir sąmyšis. Klipas sukurtas akcijai, skirtai griauti nepagrįstus mitus, susijusius su psichikos ir proto negalią turinčiais žmonėmis, ir ugdyti tolerantišką visuomenę. Toks projektas įgyvendinamas Lietuvoje pirmą kartą. Tikimasi, kad jis pradės laužti ledus įdarbinant žmones su psichikos negalia. Projektas orientuotas į kelias tikslines grupes - žmones, sergančius rimtais psichikos sveikatos sutrikimais, tokiais kaip šizofrenija, dvipolis afektinis sutrikimas, depresija, sutrikusio intelekto asmenis. Tauragės sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pirmininkė Irena Fencovienė sutinka, kad tokia akcija - labai aktuali ir reikalinga. Juk stengtis įdarbinti psichikos ligonius - vienas iš jos vadovaujamos bendrijos tikslų. Pasak jos, psichikos negalią turintiems žmonėms pritapti visuomenėje ypač sunku, nes ne visai įprastai besielgiantys aplinkinius trikdo. Tačiau reikia įsivaizduoti, kaip jiems patiems baisu praverti savo namų duris - už jų prasideda didžiulis sunkiai suprantamas pasaulis su visomis jo keistenybėmis. Abipusį nepasitikėjimą galima pakeisti tik supratingumu ir meile. Pasak I. Fencovienės, nieko nuostabaus, kad darbdaviai vengia įdarbinti psichikos negalią turinčius žmones, nors už tai jie galėtų gauti ir įvairių lengvatų. - Bendradarbiaujame su Darbo birža, - pasakoja bendrijos pirmininkė, - visada siekiame bendromis jėgomis padėti įsidarbinti tiems, kas nori ir gali dirbti. Tačiau pasigirti nelabai yra kuo - šiuo metu darbą turi tik trys mūsų bendrijos nariai, visi jie darbininkai... Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 70 proc. žmonių su sunkiais psichikos sveikatos sutrikimais nori dirbti ir apie 60 proc. galėtų, jei darbdaviai nebijotų jų priimti. Deja, tokių yra mažuma, todėl dirba tik 1 iš 10 psichikos ligonių. Visuomenės nuomonė nėra palanki sergantiems psichikos ligomis. Neseniai surengtos apklausos duomenimis, tik 5,8 proc. respondentų mano, kad pastarieji gali dirbti, į darbą juos priimtų tik 6-7 proc. Tai lemia įvairūs mitai, pavyzdžiui, tariamas pavojingumas, tačiau statistika rodo, kad psichikos ligoniai kur kas dažniau būna aukos nei nusikaltėliai. Be to, labai nepagrįstai įsivaizduojama, kad žmonės su psichikos negalia gali dirbti tik labai nekvalifikuotą, fizinį ar techninį darbą, nors iš tiesų dėl ligos intelektualiniai sugebėjimai nelabai nukenčia. Bendrijos pirmininkės nuomone, tokiais atvejais, kai siekiama įdarbinti psichiškai neįgalų asmenį, labai padeda asmeniniai kontaktai. Ji pati pasiryžusi eiti tartis su darbdaviu dėl kiekvieno norinčio ir galinčio dirbti savo bendrijos nario. Tik asmeniškai bendraujant, įrodinėjant, kad psichikos ligomis sergantys žmonės gali dirbti ir sudėtingesnius darbus, kad jiems nereikia specialios pagalbos, galima būtų pakeisti mąstymo stereotipus ir pasiekti gerų rezultatų. Tiesa, yra ir kita reikalo pusė -neretai psichikos liga sergantis žmogus, visą laiką tvirtinęs, kad nori dirbti, kai darbas randamas, staiga persigalvoja. Jo emocijų, norų nestabilumą neretai lemia ir liga, jos paūmėjimai. I. Fencovienė pritaria projekto idėjai pradėti rengti darbo asistentus - žmones, mokančius ir gebančius įdarbinti neįgalų asmenį -"parduoti prekę" darbdaviui, padėti adaptuotis darbo vietose, palaikyti santykius su darbo kolektyvu bei pozityviai bendradarbiauti su darbdaviu. Tačiau svarbus sėkmingo įdarbinimo veiksnys - darbo asistento pareigybė - dar neįteisinta, nors įgyvendinant projektą Vilniuje jau įdarbinta 19 darbo asistentų. Bendrijos pirmininkė pasakoja mačiusi užsienio įmonėse dirbančių psichikos negalią turinčių žmonių ir žavėjusis tolerantišku, palankiu požiūriu į juos. "Mums apie tai tik pasvajoti", - sako ji. I. Fencovienė įsitikinusi, kad darbas psichikos negalią turinčiam žmogui gali labai padėti. Nors ir būna, kad vieną dieną jis teigia norįs dirbti, kitą jau nebe, darbas, nuolatinis pareigos jausmas, buvimas tarp žmonių padeda įveikti ar bent kontroliuoti ligą. Be to, dirbdami tokie žmonės galėtų daug lengviau išspręsti ir daugybę jiems kylančių buities problemų. Jie užsidirbtų, galėtų sumokėti mokesčius, patenkinti būtiniausius poreikius, ir jau vien tai leistų jiems pasijusti visaverčiais visuomenės nariais, labiau save vertinti. O visa tai labai teigiamai veikia ir žmogaus psichinę sveikatą. O kol kas I. Fencovienei tenka spręsti be galo daug problemų, su kuriomis susiduria psichikos negalią turintys žmonės. Ne vien draugijos nariai - jų tik 78, tuo tarpu psichikos negalią turinčių žmonių rajone apie 1000. Tad pirmininkė sako nedaranti didelio skirtumo - draugijos narys jos pagalbos prašantis žmogus ar ne - ji stengiasi padėti visiems. Tenka tartis su įvairiausiomis institucijomis dėl nesumokėtų mokesčių, dėl vietos ligoninėje. I. Fencovienė džiaugiasi, kad jai visada geranoriškai padeda savivaldybės Globos ir rūpybos skyriaus darbuotojos, kai ji kreipiasi dėl įvairiausių psichikos neįgaliesiems kylančių bėdų. Padėti niekada nėra atsisakę ir medikai - Psichikos sveikatos centro vadovas A. Penikas, gydytoja psichiatrė A. Gedminienė. Tik bėda, kad būna sunku paguldyti psichikos ligonį į psichiatrijos ligoninę - vietų labai trūksta. Bendrijos pirmininkė džiaugiasi, kad ir Tauragės psichikos sveikatos centre veikia užimtumo kambarys, įrengtas bendrijos lėšomis. Tokia psichosocialinės reabilitacijos paslauga labai reikalinga, kad psichikos ligoniai galėtų nesijausti atstumti, palikti vieni su savo liga. Žinoma, ligoniai - ne vien bendrijos nariai - visada laukiami ir bendrijos patalpose, kur irgi gali bendrauti, žiūrėti televizorių, žaisti ar dirbti kompiuteriu. Bendrijos nariais tampa tie, kurie iš tiesų aktyviai dalyvauja bendrijos veikloje. O ta veikla -renginiai, kelionės. Kasmet apie 10 bendrijos narių turi galimybę pailsėti Šventojoje, važiuoja į ekskusijas, rengia sau šventes. Bendrijos pirmininkė sako, kad kai su žmogumi daug bendrauji, imi priimti jį tokį, koks jis yra - su visais jo trūkumais ir keistumais. Juk ir sveikieji neretai pasielgia kaip "ne viso proto"... Riba tarp sveiko ir psichikos liga sergančio žmogaus - ne visada aiški. I. Fencovienė, pati nematanti jokio skirtumo tarp sergančio ir sveiko žmogaus - jai jie lygiai vertingi, norėtų, kad visi žmonės taip vertintų psichikos negalią turinčius žmones. Juk visada verta pagalvoti: nuo psichikos susirgimų nesame apsaugoti nė vienas, ir užduoti sau klausimą, kas mūsų laukia, jei susirgtume.
	Atgal į turinį

	Žemaitijos kolegijos studentai neatsisako padėti, Telšių žinios, p. 2
	Autorius: "Telšių ŽINIŲ" inf., data: 2006 04 14
	Didžiąją savaitę Telšių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija (pirmininkė Laima Jurytė) kartu su UAB "Psichikos sveikatos centras" surengė Velykinę akciją. Akcijos rengėjams lankant bendrijos narius, talkinti sutiko Žemaitijos kolegijos Telšių menų ir pedagogikos fakulteto socialinio darbo specialybės pirmojo kurso studentai. "18 studentų susiskirstė į devynias grupeles (kiekvienoje iš jų yra po vieną Telšių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos narį). Per tris dienas jie aplankė 20 bendrijos narių, kurie nesilanko mūsų rengiamuose renginiuose, mažai išeina iš namų. Aplankymo tikslas - pakviesti juos į balandžio 19 dieną 12 valandą vyksiančią bendrijos šventę, įteikti po simbolinę Velykų dovanėlę", - sakė L. Jurytė.
	Atgal į turinį

	Siauro takelio smėlyje lengva įžiūrėti net menkiausius gėrio pėdsakus, Utenis, p. 3
	Autorius: Genovaitė Šnurova, data: 2006 04 20
	Būtų labai nemandagu, o gal net nedovanotina nepadėkoti už gerą darbą, paslaugą, supratimą arba už bet kokias kitas artimo ar visai nepažįstamo žmogaus pastangas mums padėti. Bet šitaip ima kartais ir atsitinka. Ir ne dėl to, kad sąmoningai būtų vengiama tą padaryti, o tiesiog, todėl, kad kai kuriais atvejais tai net neįmanoma. Tai sakydama, mintyse turiu kompleksinę proto negalią turinčius vaikus ir suaugusiuosius. Žinoma, ne tuos, kuriuos ši nelaimė tik truputėlį palietusi, o tuos, kuriems sudėtinga visapusiškai suvokti visą mus supantį pasaulį, jo dėsnius ir reikalavimus. Jie, žinoma, dėkingumą jaučia, bet negali jo išreikšti žodžiais. To ir nesitiki žmonės, kurie nuolat dirba su jais. Kantriai. Ramiai. Rūpestingai. Jiems kur kas sunkiau nei jų kolegoms, dirbantiems su sveikaisiais, bet tas jų negąsdina. Šį kartą norime papasakoti apie Utenos specialaus ugdymo ir užimtumo centre dirbančius technologijų meistrus ir jų auklėtinius, kuriems stengiamasi įdiegti nors šiokius tokius darbinius įgūdžius, labai jiems praversiančius gyvenime. Du skirtingi centrai Mūsų laikraščio skaitytojai ne kartą klausė, ar Vaikų socialinės paramos ir ugdymo centras ir Specialaus ugdymo ir užimtumo centras yra vienas ir tas pats centras, tik kartais skirtingai užrašomas, ar tai yra dvi visiškai skirtingos įstaigos. Paaiškiname visiems, kuriuos klaidina galbūt šiek tiek panašus žodžių skambesys abiejų centrų pavadinimuose. Vaikų socialinės paramos ir ugdymo centras - tai ugdymo įstaiga, esanti Vaižganto gatvėje, kurios ankstesnis pavadinimas buvo šiek tiek paprastesnis ir visuomenei suprantamesnis - Laikinieji vaikų globos namai. Siame centre neilgą laiką (atsižvelgiant į situaciją - iki vienerių metų) ugdomi probleminių šeimų vaikai Technologijų meistrė Žydrūnė Pažūsienė ir ugdytiniai - Aidas, Stasys ir Linutė mokosi daryti dirbinius iš molio. nuo gimimo iki pilnametystės. Kitame šio centro skyriuje ugdomi vaikai nuo 10 iki 21 metų, turintys proto kompleksinę negalią. Kadangi pagrindinis šios ugdymo įstaigos tikslas -probleminių šeimų vaikus, suteikus tėvams galimybę pasitaisyti, po kurio laiko sugrąžinti į šeimą, įkurtas ir trečias skyrius - Šeimos krizių grupė. Čia, populiariai kalbant, mokytis gyventi pilnavertį gyvenimą, išmokti savarankiškai tvarkyti savo šeimos biudžetą, suvokti paties problemas, priimami tėčiai arba mamos iš probleminių šeimų kartu su vaikais. Specialaus ugdymo ir užimtumo centras, kažkada vadintas Pagalbine mokykla, vėliau Internatine mokykla, yra Ladygos gatvėje, šalia "Saulės" gimnazijos. Šiame centre yra skyrius, kuriame pagal specialiąją programą (tokią pačią, kaip ir kitose bendrojo lavinimo mokyklose, tik supaprastintai ugdomi vaikai nuo 7 iki 21 metų. Čia jie gauna pagrindinį išsilavinimą ir gali toliau tęsti mokslus kitose ugdymo įstaigose. Neformalaus mokymo, darbinio ugdymo ir užimtumo skyrius vykdo tęstinį (nuo 21 metų) ugdymą suaugusiųjų su kompleksine (vidutine ir žymia) proto negalia. Saviraiškos ir socializacijos skyriaus pagrindinis tikslas - ugdytinių integracija į visuomenę. Technologijų pamokos Specialaus ugdymo ir užimtumo centro direktorius Zenonas Misiūnas mielai parodė rūsyje įrengtas patalpas, kur ir Specialaus ugdymo skyriaus moksleiviai, ir suaugusieji su kompleksine proto negalia pagal sudarytus grafikus mokosi įvairių dalykų: siuvimo, mezgimo, siuvinėjimo, medžio, būsto remonto darbų, keramikos, pynimo iš vytelių, buities darbų. "Anksčiau šios patalpos buvo užkrautos visokiausiais nereikalingais daiktais,- sakė direktorius.- Išvalėme jas ir įsirengėme puikiausius kabinetus technologijų pamokoms. Medžio darbų kabinete yra sukomplektuoti visi reikalingi įrankiai, įsigijome ir pačias moderniausias medžio apdirbimo stakles, įsirengėme tokią ventiliaciją, kad menkiausia dulkelė surenkama. Čia padaromi visi mediniai žaislai, mokymosi priemonės, kuriomis aprūpiname visus Utenoje esančius vaikų darželius, pradines mokyklas. Pernai Utenos apskrities viršininko administracija buvo paskelbusi gražiausio inkilėlio konkursą. Pirmąją vietą laimėjo mūsų vaikų padarytasis. Čia mūsų ugdytiniai daro kočėlus, pjaustymo lentutes, stovelius gėlėms, rankšluostines ir visokius kitokius daiktus, kuriuos nebrangiai parduodame Utenos Taikos gatvėje esančioje parduotuvėlėje. Už gautus pinigus įsigyjame žaliavos ir vėl dirbame. Keramikos kabinete irgi yra viskas, ko reikia mokantis daryti dirbinius iš molio. Pynėjams iš vytelių, buities darbų besimokantiems taipogi sudarytos visos sąlygos dirbti. Molį ir vyteles perkame, o visi kiti su šiais amatais susiję įrengimai yra čia. Mūsų ugdytiniai nedidelėmis grupelėmis mokomi ne vieno kurio nors amato, o visų. Buities darbų kabinete ugdytiniai mokomi viso to, ko nuolat prireikia buityje: virimo, kepimo, konservavimo, stalo serviravimo, pirkinių įsigijimo ir kt. dalykų. Jei, baigę mūsų mokyklą, Specialaus ugdymo skyriaus moksleiviai sumanytų toliau mokytis staliaus, keramiko, mezgėjos, virėjos .ir kurios nors kitos specialybės, pas mus įgyti pagrindai jiems būtų didžiule paspirtis. Tie mūsų suaugusieji ugdytiniai, kurie turi kompleksinę proto negalią, irgi išmoksta padaryti nesudėtingus darbus, į kuriuos žiūrint u jų pačių nuotaika pasikeičia, ir savijauta pagerėja. Žinoma, jiems prie vieno darbelio reikia gerokai ilgiau pasidarbuoti: kartais keletą mėnesių, kartais ir pusmečio prireikia. Niekas jų neragina, neskubina, kiek jie gali, tiek daro. Už tai nuoširdų ačiū reikia pasakyti visiems pas mus dirbantiems technologijų meistrams: Daivai Survilienei, Žydrūnei Pažūsienei, Vidmantui Radžiūnui, Auksei Stankevičienei, Daivai Laurinavičienei, darbų mokytojui Romui Žemaičiui bei neseniai pas mus pradėjusiai dirbti Neformalaus mokymo, darbinio ugdymo ir užimtumo skyriaus vedėjai Vilhelminai Rastenienei. Jos dėka organizuojama daug daugiau mūsų ugdytinių darbų parodų, pagyvėjo kiti organizaciniai reikalai. Meistrai Ilgokai vaikščiojau po technologijų kabinetus, stebėjau, kaip dirba ugdytiniai. Specialaus ugdymo skyriaus auklėtinių ir darbų tempai ir įvairių naujų dalykų įsisavinimo būdai gal tik šiek tiek lėtesni nei bendrojo lavinimo mokyklose besimokančiųjų, bet skiriasi tikrai nedaug kuo. Užtat visų technologijų meistrai visiškai kitaip turi dirbti su suaugusiais, turinčiais kompleksinę proto negalią (ypač žymią) žmonėmis. Jie pagiriami net už pačias menkiausias pastangas kažką padaryti. Kitaip užsispirs ir visai nieko nedarys. Jie susikaupę ties kokiu nors darbu tegali dėmesį išlaikyti apie 15 minučių. O tada jiems reikia pasikalbėti, ko nors, visai nesusijusio su dirbamu darbu, paklausti, pasivaikščioti. Po kurio laiko vėl prisėda kažką padirbėti. Stebėjausi visų technologijų meistrų kantrybe: jie jų nebara, neskubina, neverčia nieko daryti tuomet, jei tą minutę jiems tiesiog nesinori. Jiems gražiai aiškinama, kokį darbą reikėtų padaryti, kaip gražiai jis atrodys, jei jie įdės nors truputėlį pastangų. Juk svarbiausia ne tai, kiek ir kokių daiktų padarys jau ir taip gyvenimo nuskriausti ugdytiniai, o tai, kad jie nors truputėlį lavinami, nors šį tą išmoksta padaryti savarankiškai. Svarbu ir tai, kad visą dieną jie praleidžia ne namuose, o kitoje aplinkoje, susitinka su likimo draugais, su jais bendrauja. Bendras darbas irgi labai suartina. Namuose tokių sąlygų, netgi labai norėdamas, nesukursi. Žinoma, ne visi kompleksinę proto negalią turinčių žmonių artimieji ir patys kokio nors amato yra išmokę, todėl patys tikrai negalėtų jų lavinti. Mačiau keletą suaugusiųjų ugdytinių, kurie iš molio ar vytelių tegali padaryti pačius nesudėtingiausius darbelius ar tik kokias nors detales. Kitiems paklūsta ir sudėtingesni darbai, bet jiems nesiseka sujungti atskiras detales į vieną, surišti dailius mazgus, užlankstyti kraštelius ir kt. Visa tai už juos padaro meistrai. Per technologijų pamokas padarytais darbais papuoštos visos technologijų kabinetų sienos ir kitos centro patalpos, koridoriai. Gyvenantys centre įsikūrusiuose savarankiško gyvenimo namuose įvairiais darbeliais papuošia ir savo namus. Visi supranta, kad tai, ką jie kuria, yra gražu, kad tuo grožiu džiaugiasi ne tik jie patys, bet ir visi pamačiusieji. Pabuvus šiame centre nesunku suvokti, kad kompleksinė proto negalia - ne priežastis užsidaryti namuose, kad ją turintys žmonės gali nors truputėlį jaustis naudingais visuomenei, padarydami nors mažą darbelį, tvirčiau jaustis, suvokdami, kad ir jais rūpinamasi, ir jie visuomenei reikalingi.
	Atgal į turinį

	Savaitė: Gargždai, Vakarų Lietuva, p. 1
	Autorius: Nenurodytas, data: 2006 04 11
	Praėjusį penktadienį sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija "Gargždų viltis" ir jos iniciatyva įsteigta Gargždų muzikos mokyklos šeštadieninė estetikos mokyklėlė miesto kultūros centre surengė 5 metų gimtadienio šventę. Joje koncertavo neįgaliųjų kapela "Gargždukai", bendrijos steigėjus, jos narius ir globėjus sveikino Savivaldybės, visuomeninių organizacijų atstovai, rėmėjai.
	Atgal į turinį

	Švedus domina projekto eiga, Valsčius, p. 5
	Autorius: "Valsčiaus" inf., data: 2006 04 11
	Antradienį Šakiuose lankėsi Švedijos Simrishamno miesto atstovai Ulf Johansson ir Mats Hagelin. Jie svečiavosi vaikų globos namuose, susitiko su rajono meru Juozu Bertašiumi. Pasak vaikų globos namų direktoriaus Šakių evangelikų liuteronų parapijos kunigo Virginijaus Kelerto, tai buvo eilinis švedų vizitas. Gegužę bus metai, kaip veikia vaikų globos namai, tad svečiams buvo įdomu išgirsti, kaip bendruomenei sekasi, kokie yra ryšiai su savivaldybe, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduriama. "Švedai vaikų namus nuolat remia, jie mūsų globotinius aprengia, apauna. Mums būtų nelengva, jeigu drabužius ar avalynę reikėtų pirkti",- kalbėjo V.Kelertas, pridurdamas, kad savivaldybė irgi daug prisideda prie namelių išlaikymo. Vaikų globos namų direktoriaus pastebėjimu, jų įstaigos vaikučiams, palyginti su valstybiniais globos namais, skiriama žymiai mažiau lėšų, todėl norėtųsi, kad darbuotojams būtų mokamas ne minimalus, o didesnis atlyginimas. Susitikę su rajono vadovu, švedai kalbėjosi ne tik apie vaikų namus, bet ir apie sutrikusio intelekto vaikų ir jaunimo užimtumo dienos centrą, kurį galvojama statyti šalia globos namų. Tai būtų bendras Vokietijos, Švedijos ir Lietuvos projektas, kurio vertė - daugiau kaip trys milijonai litų. Šį projektą turėtų įgyvendinti Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos "Viltis" Šakių padalinys, savivaldybė ir Šakių liuteronų religinė bendruomenė "Šakių sandora". Galimi šio projekto finansavimo klausimai balandžio viduryje bus aptarti Rygoje įvyksiančiame trijų šalių atstovų susitikime, kuriame dalyvaus ir kunigas V.Kelertas.
	Atgal į turinį

	Neįgalus žmogus darbui turi ilgai rengtis, Vienybė, p. 3
	Autorius: Roma Jonikienė, data: 2006 04 12
	Vis garsiau prabylama apie neįgaliųjų įdarbinimą, ypač apie protinę negalią turinčius žmones. Pasaulinė praktika įrodo, kad neįgalieji, jei jiems sudaromos sąlygos, dirba produktyviai ir kruopščiai. Pavyzdžiui, Olandijoje yra viešbučių, kur visus patarnautojų, budėtojų, virtuvės darbininkų darbus atlieka psichikos negalią turintys žmonės. Neįgaliųjų įdarbinimas jokia naujiena, tik ne kiekvienas darbdavys sutinka tokį žmogų įdarbinti. Atlikus apklausas ir sociologinius tyrimus, išsiaiškinta, kad 56 proc. apklaustųjų mano, jog ligoniai nesugebėtų dirbti, o į darbą psichinę negalią turinčius žmones priimtų tik 6 proc. darbdavių. Nors su neįgaliaisiais dirbantys ir jų galimybes žinantys specialistai teigia, kad 60 proc. neįgaliųjų puikiausiai dirbtų. Kitąmet dešimtmetį minėsianti žmonių su psichikos negalia bendrija "Akmenės viltis" vienija 96 narius, čia susibūrę ne tik sveikatos problemų turintys žmonės, bet ir jų artimieji, veikloje dalyvaujantys savanoriai. Yra 38 įvairaus amžiaus jauni žmonės, turintys negalią. "Vilties" pirmininkė D. Mažėlienė sakė, kad mūsų rajone nėra taip daug neįgaliųjų, kurie galėtų produktyviai dirbti. "Realiai darbuotis galėtų 4-6 žmonės. Du šiuo metu - mergina ir vaikinas - yra išsiųsti į Radviliškio mokymo centrą. Tai speciali ugdymo įstaiga, padedanti įgyti profesiją. Į centrą galėjo važiuoti keturi atstovai, tačiau dviejų jaunuolių neišleido tėvai, suabejoję jų galimybėmis" - pasakojo pirmininkė. Ji pasidžiaugė, kad veikloje, ypač darbinėje, yra ryškių pasiekimų. Šeši jaunuoliai Suaugusiųjų švietimo centre išmoko pinti iš vytelių. Pasidžiaugta, kad Sporto centras įtraukia neįgaliuosius į užsiėmimus, varžybas, sportuojant pasiekta neblogų rezultatų. Du jaunuoliai, Darbo biržos padedami, gauna viešųjų darbų. "Tik bėda, kad darbas jiems pasiūlomas šaltuoju metų laiku. Geriau būtų vasarą, vėlyvą pavasarį, kad nesusirgtų", -sakė D. Mažėlienė. "Vilties" bendruomenė nesiskundė ir nesiguodė, tačiau džiaugtis, kad viskas gerai, taip pat nėra būtinybės. Reikia socialinio darbuotojo etato, kad būtų galima sustiprinti darbą su lengvesnę negalią turinčiais neįgaliaisiais, juos geriau parengti savarankiškam gyvenimui, darbui. "Vilties" bendrija norėtų didesnės Paslaugų centro pagalbos, kai reikia transporto. Ne visada įmanoma prisiderinti prie centro siūlomo grafiko. Šiemet skirta daugiau projektinių lėšų poilsiui, tad į pajūrį nuvažiuos didesnis būrys neįgaliųjų ir juos prižiūrinčių artimųjų.
	Atgal į turinį

	Smagu dalytis darbais , atsakomybe ir laimėjimų džiaugsmu, Vienybė, p. 8
	Autorius: Dalė Mažėlienė, data: 2006 04 15
	Kitais metais sutrikusio intelekto žmonių bendrija "Viltis" Akmenės krašte minės gražią 10 metų sukaktį, laikas stabtelti ir įvertinti darbus. Manau, kad " Vilties" bendrija gali ..žiaugtis nuveiktais darbais. Visi tie Metai įsimintini ir todėl, kad sėkmingai įgyvendinome keletą projektų, skirtų ne tik mūsų bendrijos narių, bet ir jų šeimos narių gerovei. Įgyvendinti projektai ir žmonių su negalia socialinės integracijos programos: užimtumo, darbo terapijos, socialinės paslaugos, Savivaldybės visuomenės sveikatos rimimo specialioji programa vasaros poilsio organizavimas. Mums pagalbą suteikė Savivaldybė, Švietimo skyrius, Psichikos sveikatos centras, ROTARY klubas, Dabikinės kaimo bendruomenė, R. Petriko įmonė, Suaugusiųjų mokymo centras ir pavieniai asmenys. Daug tikėjomės ir nebuvome nuvilti. Mūsų bendrijoje ne vienas dirbame iš idėjos, kad vaikai bei jaunuoliai kuo geriau integruotųsi į bendruomenę, galėtų pasirinkti veiklą pagal savo galimybes. Rajone yra ir daugiau organizacijų, prie kurių būtų galima suburti neįgalius žmones ir bendromis jėgomis plėtoti užimtumą . Teikiant bendrąsias paslaugas labai svarbūs šilti santykiai. Juk problemų iškamuotiems žmonėms pirmiausia reikia suprantančių ir atjaučiančių pagalbos teikėjų, kurių šiandien dar labai trūksta. Džiugu, kad mus kviečia dalyvauti renginiuose švietimo organizacijos, ugdymo įstaigos, biblioteka. "Vilties" bendrijai būtinas socialinio darbuotojo etatas, nes vaikai, jaunuoliai turi skirtingų intelekto sutrikimų. Reikia, kad kur kas aktyviau būtų ugdomi sunkesnę galią turintieji žmonės. Kalbant apie ateitį, dar neišspręsta savarankiško suaugusių sutrikusios raidos žmonių gyvenimo problema. ą daryti našlaičiu likusiam neįgaliajam, jei jis neturi globėjo, kuris galėtų juo pasirūpinti? Išeitis - valdiška globos įstaiga. Transporto paslaugų paklausa šiandien irgi viršija pasiūlą. O juk ši paslauga turėtų būti savaime suprantamas dalykas. Labai džiaugiuosi, kad, per palyginti trumpą laiką, daug pasiekta, tačiau norėtųsi, kad tobulėtų ir pačios organizacijos tarpusavio santykiai, ryšiai tarp vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų. Turime būti vieningi, gerbti vieni kitus, padėti, jei kas nesiseka. Žvelgiant plačiąja prasme, padėtis žmonių, kuriems anksčiau apskritai nebuvo skiriama dėmesio ir kurie neturėjo kur kreiptis, labai pasikeitė. Per devynerius bendrijos " Viltis" veiklos metus daug pasiekta. Neabejotinas "Vilties" bendrijos, vadinasi, ir darbuotojų, tėvų, nuopelnas - specializuotų ikimokyklinių įstaigų ir ugdymo centrų steigimas. Rezultatus pirmiausia pastebėjo tėvai. O kai žmonės ėmėsi mokytis pynimo, kompiuterinio raštingumo pradmenų, pasiekimus pamatė ir ...aplinkiniai.
	Atgal į turinį

	Kai civilizacija atsigręžia prieš žmogų, Vienybė, p. 5
	Autorius: Leopoldas Rozga, data: 2006 04 22
	Rajono psichikos sveikatos centro direktorius Vytautas BARTKEVIČIUS kovo mėnesį dalyvavo dviejuose tarptautiniuose renginiuose: kovo 4-8 dienomis Nicoje (Prancūzija) įvykusiame Europos psichiatrų kongrese bei kovo 18 - 19 dienomis Portugalijos sostinėje Lisabonoje surengtame pasaulio psichiatrų seminare. Kol įspūdžiai dar neataušę, pakvietėme gydytoją psichoterapeutą jais pasidalinti. Kuo šie renginiai svarbūs pasauliui ir kuo įdomūs mums? Tai kasmetiniai pasaulio psichiatrų susitikimai, kuriuose pasidalijama mūsų sferos naujovėmis ir opiausiomis problemomis. Į Lisaboną suvažiavo apie 5 tūkstančius specialistų iš viso pasaulio. Europos psichiatrų kongrese pirmą kartą dalyvavo net 50 Lietuvos gydytojų. Mums buvo svarbu palyginti procesus Lietuvoje ir kitose šalyse, sužinoti, kas mūsų laukia ateityje. Nes tendencijos visur panašios. Pavyzdžiui? Mes skundžiamės sveikatos apsaugos sistemos reformomis, reiškiame nepasitenkinimą mums teikiamomis paslaugomis. Vis daugiau besibylinėjančių su medikais. Pasaulyje, bent jau Europoje, sumaišties dar daugiau. Kongreso metu Nicoje matėme gausią protesto demonstraciją, kurios dalyviai - pacientai arba globojami asmenys - reiškė nepasitenkinimą tenykščių psichiatrų paslaugomis. Viena iš kongreso darbotvarkės temų ir buvo psichiatrų santykiai su jų paslaugų gavėjais. Tačiau ir medikai turi ginti savo pozicijas. Taip lyg ir susikerta kartais labai suabsoliutinamos žmogaus teisės su visuomenės interesais. Juk ligonį privalu gydyti. O gydytojai priversti skrupulingai aprašinėti kiekvieną gydymo procedūrą, kad nelaimės atveju galėtų pasiteisinti. Kaip sukasi iš bėdos Europos šalių kolegos? Kai kur pacientams, kol jie stabilios būklės, siūloma pasirašyti sutartį arba geros valios pareiškimą, kuriame būtų nurodoma, kaip su juo elgtis, kuomet liga pasunkės ir jis nebebus pajėgus atsakyti už save ir savo elgesį. Kitur pacientams įteikiamos atmintinės, kaip jam ir jo artimiesiems elgtis krizės atveju. Tačiau šie dokumentai juridiškai dar neįteisinti, tad advokatai trina rankas ir laukia pelningų bylų. Tačiau ar nepažeidžiamos teisės tų asmenų, kurie patiria neprognozuojamų ligonių grėsmę? Interpretuojant elgesį su sergančiais sunkiomis psichikos ligomis, kalbama apie didžiąją ir mažąją psichiatriją. Mažoji - tai depresijos, nuotaikų sutrikimai. Vakarų šalyse šias negalias sėkmingai gydo šeimos gydytojai. Didžioji psichiatrija - tai sunkių ligos formų gydymas, tačiau ten irgi neinama pas mus įprastu keliu, kai ligonis farširuojamas vaistais. Ir pas mus, ir apskritai Europoje nepriimtinos ligoninių paslaugos. Dvasininkai ypač akcentavo bendravimo, pagalbos vieni kitiems svarbą. Ar ne paradoksas: žmonija septynmyliais žingsniais eina į priekį, o nekontroliuoja pati savęs? Kalbame apie toli pažengusios civilizacijos šalis. Mokslo, technikos pažanga kelia gyvenimo kokybę. Geresnės gyvenimo sąlygos ilgina amžių. Tuo pačiu žmonija vis intensyviau senėja, natūralu, kad daugėja ir senatvei būdingų ligų. Pirmiausia kalbu apie Alzheimerio ligą su visomis jos demencijomis. Statistika negailestinga: žinoma, koks procentas to ar kito amžiaus žmonių yra pažeisti šios ligos. Sakykim, pagal ES statistiką Lietuvoje šia liga gali sirgti apie 31000 asmenų, tačiau dokumentuotų ligonių turime tik 3 tūkstančius, nes sudėtingas registras, reikia daug lėšų ir pastangų ligai diagnozuoti. Štai mūsų centras, įgyvendindamas vieną projektą, atliko Naujosios Akmenės pensiono gyventojų sveikatos tyrimą ir nustatė 11 pažeistų Alzheimerio ligos. Pradėjus teikti geras paslaugas, jų būklė ženkliai pagerėjo. Tačiau kiek tokių neapžiūrėtų, neištirtų ligonių palikti likimo valiai, nes patys ir nemano kreiptis į medikus? Kalbame apie jau įsisenėjusias dvasios negalias. Bet juk sakoma, kad viena liga - ne liga?... Deja, taip. Narkomanijos pažaboti nepavyko, Vakaruose kolegos, panašu, jau rankas yra nuleidę. Tačiau stiprėja susirūpinimas alkoholizmu. Dar -psichosomatinės ligos. Pasiekus 40 metų, žmogui savaime atsiranda kraujotakos sutrikimų, o jei dar prisideda psichikos sukrėtimų, liga įgauna psichosomatinį pobūdį. Jei žmonės labiau rūpintųsi savo psichine, emocine būsena bei higiena, daugelio ankstyvų insultų bei infarktu išvengtume. Kalbame apie išnaudojamus darbininkus, deja, psichiniai stresai ne mažiau kamuoja ir darbdavius. Atskira tema būtų apie migracijos poveikį žmonijos sveikatai, apie kino ir televizijos ekranuose klestinčią prievartą, besaikį smurtą. Taigi, kiekvienas medalis turi antrąją pusę. Civilizacijos fenomenas - taip pat.
	Atgal į turinį

	Bendrija "Molėtų viltis" juda į priekį, Vilnis, p. 2, 3
	Autorius: "Vilnies "informacija, data: 2006 04 25
	Sutrikusio intelekto žmonių bendrijos "Molėtų viltis" nariai praėjusį penktadienį rinkosi į eilinį darbinį ir kartu šventinį pasitarimą, kurį inicijavo naujoji "Molėtų viltis" pirmininkė Vida Gudeikienė. Ne itin gausiai susirinkusiems intelekto sutrikimų turintiems bendrijos nariams, jų globėjams, šeimos nariams, V. Gudeikienė pateikė ataskaitą, ką per nepilnus dvejus metus spėta nuveikti ant kojų bandančioje atsistoti bendrijoje... Nors naujoji pirmininkė buvo išrinkta tik prieš kelis mėnesius, tačiau iš pateiktos ataskaitos matyti, kad jau spėta nemažai padaryti. Pripažinusi, kad "Molėtų vilties" veikloje stigo nuoseklumo, V. Gudeikienė sakė, kad tai lėmė socialinio darbo patirties stoka, projektų rašymo sudėtingumas. Tarybos narė ir bendrijos finansininkė L. Balandienė dar kartą akcentavo projektinės veiklos svarbą, nes tik projektų dėka galima tikėtis gauti finansavimą. Darbą apsunkina dar ir tai, kad iš Molėtų viltis" bendrijos 5 tarybos narių 3 yra antraeilininkės, tad sudėtinga surasti laiko dar ir visuomeninei veiklai. V. Gudeikienė sakė dėkinga toms viltietėms, kurios ryžosi atgaivinti merdėjusią "Molėtų viltį". Nors pradžia yra nelengva, bet bendrijoje judama į priekį. -Kad įsikūrėme Molėtų miesto centre, esame dėkingi rajono savivaldybei. Turime kaimynus - Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungą. Džiugu, kad iš kaimynų sulaukiame pagalbos, - kalbėjo "Molėtų viltis" pirmininkė. - Pernai Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių bendrija "Viltis" mums skyrė 1000 litų. Juos panaudojome patalpų remontui, pirkome staliuką kompiuteriui ir spausdintuvą. Iš rajono savivaldybės skirtų 1500 Lt įsigijome telefaksą ir gegužės mėnesį turėsime internetinį ryšį. Prieš savaitę "Molėtų viltis" pirmininkės pavaduotoja išrinkta mindūniškė G. Čeplinskienė. V. Gudeikienė džiaugėsi turinti uolią pagalbininkę L. Balandienę bei paragino visus bendrijos narius nuolat dalintis savo rūpesčiais, problemomis, kurias žinant, pasak L. Balandienės, bus atsižvelgiama rašant projektus ir galbūt ateityje joms spręsti bus gauta lėšų. I šių metų ketvirtis buvo itin darbingas, nes buvo rašomi 2006 metams projektai rajono savivaldybei ir 2007 metams - Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių bendrijai "Viltis". -Reikia pasistengti išgyventi nelengvą pradžią ne dėl to, kad norime, bet dėl to, kad reikia, - pabrėžė V. Gudeikienė, pridūrusi, kad bendrijos veikla reikalinga negalią turintiems bendrijos narių vaikams. Anot pirmininkės, "Molėtų viltis" specifinė bendrija, nes dalis jos narių savo vaikų negali palikti be priežiūros, tad sudėtinga prisijungti prie veiklos, kurios tikslas - padėti neįgaliems vaikams socialiai integruotis į visuomenę. Šių metų pradžioje "Molėtų viltis" prisijungė prie rajono plėtros sąjūdžio veiklos. Bendradarbiaujama su Kijelių spec, ugdymo, Molėtų neįgaliųjų integracijos ir darbinio užimtumo centrais. Jų paslaugomis dalis "Molėtų vilties" bendrijos narių naudojasi. Prieš pasitarimą pasidžiaugta negalią turinčio Tado sukurtais medžio darbais. Mat jis lankė mokymus neįgaliųjų integracijos ir darbinio užimtumo centre. Nemokamai teikiamomis paslaugomis kvietusi pasinaudoti V. Gudeikienė patarė kreiptis arba į "Molėtų viltį", arba tiesiogiai į centrą. "Molėtų viltis" bendrijos pirmininkė problema įvardino savarankiško gyvenimo namų nebuvimą Molėtuose. Šiuos centrus kituose rajonuose jau yra įkūrusios "Vilties" bendrijos. Tai įstaigos, kuriose yra apgyvendinami be šeimos narių, globėjų likę vieni vaikai, paaugliai, jaunuoliai su intelekto negalia... Kad tokios įstaigos Molėtuose labai reikia, patvirtino ir pasitarimo dalyvės. Viena iš dalyvavusiųjų mamų, auginanti neįgalų sūnų, sakė, kad jos sūnus yra visiškai vienas, ir neduok dieve, jai mirus, neturėtų kur glaustis, nebūtų kam juo pasirūpinti. Suprantama, kad yra galimybė panašaus likimo žmones apgyvendinti pensionatuose didmiesčiuose, bet, anot L. Balandienės, geriausia, kai savarankiško gyvenimo namai yra rajono centruose. Kad būtų panašaus pobūdžio įstaiga Molėtuose, pirmiausia reikalingas rajono savivaldybės pritarimas. V. Gudeikienė pristatė ir socialinių paslaugų teikimą per šeimos paramos centro veiklą. Šis centras steigsis "Molėtų viltis" būstinėje. Centre bus kaupiama informacija apie neįgaliuosius bei nestacionarių paslaugų poreikį. Taip pat bus teikiamos konsultacijos, kita pagalba, žadama pakviesti į seminarus teisininkus, psichologus. Taip pat V. Gudeikienė pateikė šių metų turimas lėšas bei paaiškino, kam jos bus panaudojamos. V. Gudeikienė dar kartą paragino žmones 2 proc. pajamų mokesčio skirti "Molėtų vilčiai". Pasitarime planuotos vasaros išvykos, pasidžiaugta darbščiomis naujomis narėmis - Alicija Šilinskiene, Ana Žukauskiene bei Stefanija Pumputiene ir jos sūnumi Gediminu. Padėkota Molėtų rajono savivaldybės paramos skyriui už velykinę paramą, V. Gudeikienė dar kartą priminė apie būtinybę sumokėti 10 litų metinį "Molėtų viltis" bendrijos nario mokestį.
	Atgal į turinį

	Lietuvos psichiatrija 2005-aisiais, Gydymo menas/Nervų ir psichikos ligos, p. 53
	Autorius: gyd. Alvyda Pilkauskienė, data: 2006 03 01
	Vasaros ligoninėje duris atvėrė naujas modernus gydymo centras 2005 m. birželio mėn. 28 d. Vilniaus m. psichikos sveikatos centre (Vasaros g. 5) duris atvėrė naujas ir modernus ligoninės pastatas, po kurio stogu įkurtas Psichoterapijos skyrius, Krizių intervencijos ir Valgymo sutrikimų centras. Tai pirmieji tokie centrai Lietuvoje. Krizių intervencijos tarnyba skirta žmonėms, išgyvenantiems sunkius psichologinius sukrėtimus. Paskyrus stacionarinį gydymą, pacientai šiame centre gali praleisti nuo 1 iki 7 parų. Europos psichoterapijos kongresas pirmą kartą Lietuvoje 2005 m. liepos 7-10 d. Vilniuje vyko Europos psichoterapijos kongresas "Išplitusios Europos ribos - išplitusios psichoterapijos ribos?" Jame dalyvavo įvairių krypčių atstovai: egzistencialistai, Geštalto terapijos, psichoanalitinės-psichodinaminės, sisteminės šeimos terapijos, kogniryvinės-elgesio, atskirų meno terapijos sričių atstovai. Kongreso dalyvių skaičius gausus - apie 320. Maždaug 100 dalyvių iš Lietuvos pristatė apie 20 proc. visų pranešimų. Šis kongresas tarp 13 Europos psichoterapijos asociacijos organizuotų kongresų- vienas iš informatyviausių, apėmęs daugybę šiandien aktualių temų. Pasaulinė savižudybių prevencijos diena Rugsėjo 10-ąją Lietuvoje minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. 2005 m. jos šūkis - "Savižudybių prevencija - visų reikalas". Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos nutarimu Pasaulinė savižudybių prevencijos diena minima nuo 2004 m. 2005 m. balandžio 25-26 d. Vilniuje vyko tarptautinis seminaras "Savižudybių prevencija: Lietuvos ir Danijos patirtis", kurio metu buvo supažindinta su abiejų šalių prevencinės veiklos praktika. 2005 m. rugsėjo 7 d. KMU vyko I seminaras, skirtas Pasaulinei savižudybių prevencijos dienai "Psichikos sveikatos problemų ir savižudybių prevencija" iš ciklo "Nėra sveikatos be psichikos sveikatos". Vykdant Savižudybių prevencijos 2003-2005 m. programą, sukurtas interneto puslapis "Savižudybių prevencija" www.savizudybes.lt. Lietuvos psichiatrija pasaulyje 2005 m. Lietuvą savo apsilankymu pirmą kartą pagerbė keletas Pasaulio psichiatrų asociacijos (PPA) valdybos narių, Vilniuje surengusių posėdį, kuriame aptarė aktualijas su LPA valdybos nariais, susitiko su asociacijos nariais konferencįjoje-seminare. Tai buvo puiki proga pasidalyti nuomonėmis, kokias problemas Lietuvos psichiatrai mato psichikos sveikatos priežiūros srityje, kaip jos atrodo pasaulio šalių kontekste, kokius prioritetus siūlo PPA. 2005 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje pirmąkart lankėsi PSO Pasaulio ir Europos regiono psichiatrijos vadovai Benedeto Saracėno ir Matt Muijen. Jie aplankė daug įstaigų, bendravo su specialistais, politikais, SAM vadovybe. Svečiai pažymėjo, kad Lietuvoje yra keletas prastų psichikos sveikatos rodiklių, akcentavo labai didelį savižudybių ir prievartos dažnį. Buvo pastebėta ir labai teigiamai įvertintų darbų, tokių kaip lig šiol vykdyta ambulatorinės pagalbos plėtra, specialistų komandų diegimas savivaldybėse, ambulatorinio gydymo galimybės ir prieinamumas. Svečių manymu, Lietuva daugelyje sričių netgi galėtų tapti lydere Rytų ir Vidurio Europos regionui. Tarptautinis forumas "Narkotikų problema Baltijos regione: nauji iššūkiai" 2005 m. rugsėjo 27-28 d. Vilniuje vyko tarptautinis forumas "Narkotikų problema Baltijos regione: nauji iššūkiai". Forumo metu patirtimi dalijosi įtakingiausių tarptautinių organizacijų, dirbančių narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityje, specialistai. Renginio tikslas - skatinti Baltijos regiono valstybių bendradarbiavimą sprendžiant su narkomanija susijusias problemas, stiprinti išorinių ES sienų kontrolę, didinti sveikatos ir socialinių paslaugų prieinamumą bei kokybę narkotikų vartotojams, stiprinti veiklą, susijusią su ŽIV/AIDS, ir kitų užkrečiamųjų ligų prevenciją ir kontrolę. Pasaulinę psichikos sveikatos dieną - dėmesys dvasinės ir fizinės sveikatos vienybei Spalio 10-tąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad pasaulio vystymasis ir gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo visuomenės psichikos sveikatos. Jos šūkis 2005 m. - "Dvasinė ir fizinė sveikata svarbi visą žmogaus gyvenimą". Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 450 mm. planetos žmonių kenčia nuo psichikos sveikatos sutrikimų ir su jais glaudžiai susijusių fizinių negalavimų. Psichikos ligos sudaro apie 12 proc. visų pasaulio ligų, o iki 2020 m. šis skaičius gali išaugti iki 15 proc. Pasak PSO ekspertų, Europos regione 3 mln. suaugusiųjų serga schizofrenija (t.y. 7 iš 1000 žmonių), 33,4 mln. žmonių kiekvienais metais tampa depresijos vergais. Pagal Lietuvos Valstybinio psichikos sveikatos centro statistiką, 2004 m. 100 000 šalies gyventojų sergančiųjų psichikos ligomis skaičius siekė 2688,2, o afektiniai nuotaikų sutrikimai pirmą kartą praėjusiais metais buvo nustatyti 2262 šalies gyventojams. Nervų ir psichikos ligų klinikai Kaune - 80 metų 2005 m. spalio 27 d. Kaune vyko konferencija, skirta Nervų ir psichikos ligų klinikos 80 metų jubiliejui paminėti. 1924 m. spalio 24 d. buvo pasirašyta Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto ir Krašto apsaugos ministerijos dvišalė sutartis, leidžianti steigti universitetinę Nervų ir psichikos ligų kliniką Karo ligoninės patalpose. Nuo 1924 m. rudens semestro doc. J.Blažys pradėjo skaityti psichiatriją ir neurologiją Medicinos fakulteto studentams. 1985-1991 m. KMI (Kauno medicinos institute) veikė Nervų, psichikos ligų ir neurochirurgijos katedra. 1991 m. iš atitinkamų sektorių ir Kauno akademinių klinikų skyrių suformuotos atskiros Neurologijos, Psichiatrijos ir Neurochirurgijos klinikos. 1991 m. iš katedros Nervų ligų sektoriaus ir Kauno akademinių klinikų I, II ir Vaikų nervų ligų skyrių buvo sukurta Neurologijos klinika. 1991-1996 m. jos vadovas buvo doc. V.Pauza, nuo 1996 m. -doc. dr. N.Vaičienė. Neurologijos klinikoje yra du skyriai - suaugusių ir vaikų neurologijos bei Nervų sistemos ligų ambulatorinis skyrius. Po 1991 m. reorganizacijos Kauno akademinėse klinikose buvo suformuota atskira Psichiatrijos klinika. 1991-1995 m. jai vadovavo doc. A.Pūras, o nuo 1995 m. klinikai vadovauja doc. dr. B.Burba. 1998-1999 m. buvo įvykdyta psichiatrijos klinikos reforma sujungiant du psichiatrijos skyrius į vieną, kuriam nuo reformos pradžios iki dabar vadovauja dr. V.Adomaitienė.
	Atgal į turinį

	Atviras laiškas, Gydymo menas/Nervų ir psichikos ligos, p. 52
	Autorius: Prof. Aldona Jocevičienė, data: 2006 03 01
	Atviras laiškas atsiliepiant į doc. dr. Dainiaus Pūro straipsnį, išspausdintą 2005 m. Nr. 3 žurnale "Nervų ir psichikos ligos" SAM ministro Žilvino Padaigos iniciatyva paruošti valstybės mastu psichikos sveikatos (PS) strategiją - ir pacientų, ir visų medikų siekiamybė. Gerbiu doc. dr. D.Pūrą už pastangas suteikti nelaimėliui žmogaus teisių statusą. Tačiau parengtame Valstybės psichikos sveikatos projekte siūlomos "dalybos" į sunkius ir nesunkius psichikos sutrikimų sindromus (NPSS). Pastarieji (NPSS) deleguojami bendrosios praktikos gydytojų žinion. Kad tai pražūtinga pacientams, lai kalba savo kailiu tai patyrę pacientai ir net mirusieji. Pacientų likimai Prieš metus LTV laidoje "Prašau žodžio" kalbėjo ir savo suluošintą ranką demonstravo jauna moteris. Į kumštį sutraukti, atrofuoti plaštakos raumenys, jų nevaldo, odos trofiniai pakitimai. Suprantama, yra ir NPSS. Komplikacija po lūžio - simpatalgija -prasidėjo jau pirmomis dienomis. Be reikalo operuota. Tirta daugybės medikų, bet liga neaiški. Pacientė jau ilgokai bylinėjasi su gydžiusiais gydytojais. Teisėjai negali priimti nuosprendžio, nes medikai neatsako į klausimus: kokia tai liga? ar gydyta buvo teisingai? Nors ir kaip stengėsi padėti žurnalistas R.Paleckis, į LTV studiją savo nuožiūra pakvietęs tinkamiausius Vilniaus medikus, dar skambinęs telefonu teismo ekspertizės medikui, atsakymo negavo. Medikai išsiskirstė kas sau: "Ne mūsų kompetencija!". Po beprasmiškos šį rudenį jauno vyro mirties supratau, kad ir aš pati dėl to kalta ir būsiu dar kaltesnė, jeigu tylėsiu. Artima man šeima. 26 m. sportininkui lyg ir be jokios priežasties atsirado lumbalinių simpatinių mazgų simpatalgija. Urologai ir seksologai organų ligos nerado. Pacientą gydė BPG ir konsultavo nemažai Kauno neurologų. Tačiau tikslios diagnozės nenustatė. Kaip visada būna simpatalgijų atvejais, ligai progresuojant išryškėja somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija). Pats pacientas sutiko gydytis Kauno klinikų psichiatrijos skyriuje, kur jį konsultavau. Tikinau ir jį, ir visą šeimą, kad reikia paieškoti lėtinių ligų. Jei reiktų operuoti, tai neurochirurgas ranka pasiekiamas. Deja, po kelių savaičių išrašė iš skyriaus ir nusiuntė gydyti BPG. Toks buvo paties šio sportininko sprendimas - nusižudyti. Bet į kokią beviltišką būseną nuvedėme mes, medikai. Autopsijoje rado neaiškios kilmės sąaugas. Mirusiojo gimines įtikino - tai nuo sporto?! Pastudijavus jau šio tūkstantmečio pirmaisiais metais Vilniaus ir Kauno dėstytojų išleistas knygas: "Klinikinė neurologija" ir "Psichiatrija", paaiškėja - gydytojai vegetoneurologinių ligų nemokomi. Vegetacinė (autonominė) nervų sistema (VNS), kaip 1975 m. neurologai tyrėjai išaiškino - tai tvirtą ir visą amžių išlaikomą atmintį turintys centrai, simpatiniai ir parasimpatiniai nervai, valdantys viso kūno ir psichikos (ypač emocijų ir atminties) homeostazę. Paveikus stresoriui ir atsiradus neurotransmiterių balanso išsiderinimui, būna trejopi simptomai: funkciniai - vidaus organų veiklos pakitimai; neurologiniai - astenija, sutrikęs miegas, skausmas; psichikos - ypač nerimas, baimė, depresija, NPSS. Nuo 1975 m. sovietinėje Lietuvoje dėsčiusieji neurologai atsisakė dėstyti VNS ligas, pasiskelbę somatoneurologais (dar -klasikinė neurologija). Tuo metu SAM dirbęs gyd. Č.Grizickas sugalvojo, kokiu būdu nors kiek pacientams padėti. Kaune buvo įkurtas neurozių, Panevėžyje - funkcinės neurologijos, Šiauliuose ir Klaipėdoje - paribiniai (rus. pograničnije zabolevanija), Vilniuje - vegetacinės nervų sistemos ligų skyrius. Ten buvo konsultuojami ir stacionarizuojami visi Lietuvos VNS ligomis sergantys pacientai. Ten dirbau konsultante. Paradoksalu, bet sovietmečiu neįmanoma buvo įsivaizduoti aprašytų pacientų likimo. Žala pacientui, gydytojui, visuomenei, valstybei Pacientas atgaliniu ryšiu greitai įvertina BPG arba neurologo žinių lygį, pasitiki arba nepasitiki juo. Jis kreipėsi į mediką, nes jam kilo abejonė dėl pakitusios organizmo veiklos, skausmo. Užtenka paciento sveikatą reikiamai patikrinti, o patikimo gydytojo žodžiai, kad esama nedidelių neurotransmiterių išsibalansavimo simptomų ir kad tai išnyks vien pakeitus darbo ir poilsio režimą, mitybą, ligonio sveikatą iš karto pagerins. Nemanau, kad farmacijos firmų papirkti medikai išrašo kiekvienam simptomui atskiro medikamento. Visgi yra pacientų, kurie tampa savo sveikatos įkaitais (perfrazuojant: maitinasi sėlenomis ir vaistais). Kita vertus, pajutę gydytojo žinių stoką, pacientai pradeda jais manipuliuoti - priverčia skirti nereikalingus brangiausius tyrimus, vis naujų ir "geresnių" medikamentų. Netinkamai gydant visiems daugėja NPSS. Tuo naudojasi, mulkindami pacientą, ne tik farmacijos firmos, bet ir "para-" "ekstra-" ir kitokie "sensai". Argi sveikai jausdamasis pacientas gaiš laiką, leis pinigus važiuodamas į Merkinės "palapinę" ieškoti sveikatos? Visa tai kelia nepasitenkinimą visuomenėje, mažina gydytojų autoritetą. Ar gali kada nors užtekti biudžeto lėšų, skiriamų sveikatos apsaugai? Deja, tokiai padėčiai esant - niekados. Atsiradus daugiau lėšų sveikatos priežiūrai, atsiras ir daugiau mulkinančių nusivylusius pacientus savo "stebuklingais gydymais". Keisti dabar egzistuojančią situaciją -pagrindinė psichikos sveikatos strategija Naujai kuriamoje PS įstaigoje privalo gauti pagalbą visi Lietuvos piliečiai, ir kuriems yra sunkių ir nesunkių psichikos sveikatos sutrikimų. Strategijos tikslas -psichikos sutrikimų prevencija. Nežinant viso kontingento, to pasiekti negalima. Pirmoji finansinė investicija turi būti skirta ne baldams, aplinkos renovacijai, bet medikų žinių tobulinimui. Kuo skubiau pašalinti sovietmečio psichikos vertinimo reliktą. Negalima būsimo gydytojo išmokyti visko, išskyrus VNS ligų. Taip, Lietuvoje tokių dėstytojų nėra. Bet jų nebus nei kitąmet ir net po 10 m., jeigu nieko nebus daroma. Pradžiai reikia pasamdyti užsienio dėstytojus, kaip tai daro kiti universitetai. Lygiagrečiai ruošti savus, išmokyti tų žinių negavusius.
	Atgal į turinį

	Globalizacijos procesas ir depresija, Gydymo menas/Nervų ir psichikos ligos, p. 2, 3
	Autorius: Laura Šarkinaitė, data: 2006 03 01
	Straipsnyje aptariama šiuo metu itin sparčiai vykstančio globalizacijos proceso įtaka psichikos sutrikimų skirtumams tarp kultūrų, remiantis depresijos epidemiologija, klinika, diagnostika ir gydymu. Čia apžvelgiami ir apibendrinami naujausi tyrimai, kuriuose nagrinėjami tarpkultūriniai depresijos aspektai. Globalizacija ir jos įtaka psichikos sveikatai Globalizacija - tai procesas, kuriame tradicinės ribos tarp žmonių, kultūrų ir visuomenių palaipsniui, bet vis labiau nyksta. Šis procesas paliečia daug sričių. Ekonominėje sferoje dėl globalizacijos didėja socialinė nelygybė, atsiranda skirtumas tarp išteklių prieinamumo ir galėjimo jais disponuoti; taigi svarbus tampa ir psichikos sveikatos paslaugų prieinamumas ir kokybė. Pakitęs socialinio palaikymo tinklas kartu su prastomis gyvenimo sąlygomis didina psichikos sutrikimų riziką labiausiai pažeidžiamoje visuomenės dalyje. Kultūrinės psichiatrijos požiūriu, kultūra daro įtaką žmogaus kognityviniams modeliams, streso simptomams, įveikos mechanizmams, veikia psichikos sutrikimų priežastis ir eigą bei pagalbos ieškojimo elgesį. Šiandien dėl globalizacijos itin dažnas reiškinys - kultūrų susiliejimas arba "kova". Gali būti, kad taip kultūros praras savo psichologinės apsaugos funkcijas. Vienos iš globalizacijos pasekmių- urbanizacijos - laipsnis didesnis nei bet kada anksčiau. Kartu vyksta tokie procesai, kaip konkurencija, klasių konfliktai, gyvenimo lygio skirtumai, asimiliacija, sumažėjusi socialinė parama, daugiau kritinių gyvenimo įvykių. Dėl to labai daugėja elgesio sutrikimų, ypač susijusių su šeimų iširimu, smurtu prieš sutuoktinį, vaikus ir senyvus žmones. Dėl skurdo, perpildytos fizinės aplinkos, didelio smurto ir nelaimingų atsitikimų lygio bei nesaugumo labai daugėja depresijos ir nerimo sutrikimų. Taigi urbanizacijos keliamos problemos gali neigiamai veikti individualaus ir socialinio palaikymo išteklius, apsaugančius nuo psichikos sveikatos problemų. Taigi psichiatriją globalizacija veikia trimis būdais: ji daro įtaką individualaus ir kolektyvinio identiškumo formoms, didina ekonominę nelygybę psichikos sveikatos srityje, taip pat veikia psichikos žinių kūrimą ir skleidimą. Pasiekimai vaistų kūrimo ir gydymo srityje leidžia efektyviai išgydyti daug psichikos ligų, o dėl informacinių technologijų ir komunikacijos plėtros psichikos sveikatos specialistai ir vartotojai gali keistis ir naudotis šiais pasiekimais. Nors globalizacijos poveikis psichikos ligų paplitimui ir klinikai nėra gerai žinomas, manoma, jog žmonių, sergančių sunkiomis psichikos ligomis, skaičius ir socialinė šių ligų našta pamažu didės. Nors sąsajos tarp globalizacijos, sveikatos, socialinės ir psichikos gerovės tik dabar pradedamos tyrinėti, džiugina tai, kad šių tyrimų svarba vis labiau pabrėžiama. Depresijos epidemiologija Depresija - labai paplitęs sutrikimas. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) spėja, kad 2020 m. pasaulyje depresija tarp negalės priežasčių bus antra po išeminių širdies ligų. Be to, manoma, kad besivystančiose šalyse depresijos našta bus didžiausia tarp kitų sutrikimų. Depresijos paplitimas tarp šalių yra labai skirtingas. PSO 14 šalių atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad beveik ketvirtadaliui (24 proc.) pirminės sveikatos priežiūros pacientų nustatyta psichikos sutrikimo TLK-10 diagnozė, o dažniausia jų- depresijos epizodas (10,4 proc). XX a. 9-ojo dešimtmečio pab.-10-ojo dešimtmečio pr. atlikti epidemiologiniai tyrimai taip pat rodo labai skirtingą depresijos paplitimą tarp šalių: nuo 1,5 proc. Taivane iki 19 proc. Beirute; be to, nustatyta, kad depresijos paplitimas didėja. Beveik visose šalyse depresijos paplitimas tarp moterų didesnis. JAV atliktų tautinių mažumų tyrimų rezultatai prieštaringi: vieni jų rodo, kad depresijos paplitimas tarp afroamerikiečių ir baltųjų yra panašus, kiti - kad skirtumai tarp baltųjų ir kitų mažumų egzistuoja. Tokie patys tyrimai Didžiojoje Britanijoje rodo didesnį depresijos paplitimą kai kuriose mažumos grupėse nei vyraujančioje populiacijoje. Indijos ir Brazilijos lūšnynuose atlikti tyrimai rodo, kad juose psichikos sutrikimų yra nuo 17,6 proc. (Indijoje) iki 46 proc. (Brazilijoje) gyventojų (moterų). Dėl neapibrėžtumo, skurdo ir smurto namuose šių moterų depresiška savijauta yra suprantama. Tyrimų metu skirtumai nustatomi ne tik lyginant valstybes: štai keliose Indijos srityse skiriasi depresijos simptomų, taip pat ir somatinių simptomų, dažnis. Tai aiškinama tuo, kad Indijos sritys turi skirtingas kalbas, religijas, ritualus. Tyrimų metu gaunamus depresijos paplitimo tarp valstybių ar mažumų grupių skirtumus tyrėjai aiškina skirtinga socialine padėtimi ir rizikos veiksniais, socialinių stigmų įvairove, nenoru pripažinti psichikos simptomus ir skirtingu įsisąmoninimo lygiu, gydytojo vaidmens samprata, skirtingomis sveikatos sistemomis (pvz., apmokėjimo klausimais) ar netgi migracijos priežastimis. Tiesa, fiksuojami skirtumai tarp kultūrų nebūtinai atspindi socialinę ar medicininę realybę, bet gali būti metodologinių ypatumų pasekmė. Diagnostinės problemos Teigiama, kad TLK-10 ir DSM-IV klasifikacijos turi trūkumų, nes atspindi vakarietišką ligos sampratą ir ne taip gerai tinka kitoms kultūroms. Diagnostinių sistemų ribotumą rodo tai, kad depresija dažnai yra neatpažįstama ir negydoma. Manoma, kad gydytojai aptinka vos pusę visų depresijos atvejų. Čia išryškėja skirtumai tarp vietos gyventojų ir imigrantų: pastariesiems depresija diagnozuojama rečiau: Nustatyta, kad depresijos diagnozavimui svarbu, ar gydytojas ir pacientas priklauso tai pačiai kultūrai. Manoma, kad kitu atveju trukdo kultūriniai ir rasiniai barjerai, skirtingas ligos supratimas, depresijos klinikos skirtumai tarp kultūrų, somatinių metaforų vartojimas, nepakankamas ištyrimas bei paciento nenoras atskleisti visų simptomų gydytojui, taip pat paciento somatinės diagnozės, pagaliau ir paties gydytojo nuostatos ir žinios apie depresiją. Depresijos klinika Depresijos klinika tarp kultūrų gali labai skirtis. Netgi tokie esminiai simptomai, kaip prislėgta nuotaika ir susidomėjimo praradimas, ryškūs ne visose kultūrose. PSO atliktas tyrimas rodo, kad dažniausi simptomai (75 proc. atvejų) yra liūdesys, džiaugsmo nejutimas, nerimas, įtampa, energijos trūkumas, interesų praradimas, susilpnėjusi koncentracija, neadekvatumo, bevertiškumo idėjos. Svarbus depresijos bruožas - somatiniai simptomai. PSO duomenimis, depresija sergančių pacientų, kurie skundžiasi tik somatiniais simptomais, skaičius kinta nuo 45 proc. Paryžiuje iki 95 proc. Ankaroje, bendras paplitimas yra 69 proc, tačiau tai priklauso nuo to, kaip apibrėžiama somatizacija. Somatizacijos terminas atspindi Vakarams būdingą atskyrimą tarp psichikos ir kūno, tuo tarpu daugelyje senųjų medicinos tradicijų (pvz., kinų Ajurveda) jo nėra. Anksčiau manyta, kad somatizacija-kultūrinis depresijos ekvivalentas, dažniausiai atsirandantis nevakarietiškose kultūrose. Dabar daugėja įrodymų, kad somatiniai simptomai - dažnas depresijos bruožas visame pasaulyje. Žmonės iš tradicinių kultūrų nerimo, irzlumo, depresijos emocijas linkę reikšti somatiniais terminais. Šie terminai nekalba nei apie kūną, nei apie emocijas: žmogus ne somatizuoja, o metaforiškai reiškia emocijas, pvz.: "melancholija susigėrė į mano kūną". Štai indų moterys skausmą apibūdina kaip "sunkumą širdyje". Arabai labiau nei vakariečiai linkę sieti depresiją su skausmais, silpnumu, kančia ("širdis mane nuodija", "kažkas spaudžia gerklę", "suspausta krūtinė"). Pažymėtina, kad visi pacientai suprato savo būseną ir sąsajas tarp kūno ir emocinės savijautos. Vis dėlto kartais kyla klausimas: ar pacientas kalba apie somatinius simptomus, ar tiesiog vartoja somatines metaforas? Bet kokiu atveju gydytojo gebėjimas suprasti šias idiomas būtinas ne tik tiksliai diagnozei, bet ir terapiniam kontaktui sukurti. Tikėtina, kad dėl globalizacijos šios metaforos keisis. Svarbus depresijos požymis - kaltės jausmas. Jo dažnis ir intensyvumas tarp kultūrų taip pat skiriasi. Manoma, kad kaltė ryškesnė kultūrose, kuriose puoselėjami kaltumo, "neteisingo" elgesio jausmai, žmogus skatinamas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Kaltė būdingiausia pacientams iš judaizmo ir krikščioniškų kultūrų. Taigi net svarbiausi, ryškiausi depresijos simptomai tarp kultūrų pasireiškia skirtingai. Savižudybė Dažnas depresijos palydovas - bandymas žudytis ar savižudybė. Jų mastai tarp kultūrų skiriasi, tad etniškumas savižudybių tyrimuose pripažintas svarbiu kintamuoju. Kultūrose egzistuoja ne tik skirtingi rizikos veiksniai, bet ir iki šiol nenustatyti kultūriniai ir biologiniai apsaugantys veiksniai, kurie turėtų būti bet kurios prevencinės programos pagrindas. Tyrimai Didžiojoje Britanijoje ir JAV rodo, kad tarp imigrantų bandymų žudytis ir savižudybių skaičius didesnis nei tarp vietinių gyventojų. JAV nustatyta, kad savižudybių mastai skiriasi ir tarp etninių grupių (puertorikiečių, meksikiečių, ispanų). Manoma, kad čia svarbi ne tik kultūros, bet ir urbanizacijos įtaka. Gydymas Yra žinoma, kad dėl farmakokinetinių ir farmakodinaminių ypatumų tarp tautų skiriasi atsakas į psichotropinius vaistus. Štai JAV nustatyta, kad antidepresantų (AD) koncentracija kraujyje didesnė ir greičiau pasiekia maksimumą tarp imigrantų iš Azijos nei tarp baltųjų. Tokie skirtumai farmakokinetikoje tarp tautų gali būti aiškinami dieta, nes, azijiečių mitybai tapus labiau vakarietiška, skirtumų neliko. Taip pat yra įrodymų, kad afroamerikiečiai jautresni AD šalutiniams poveikiams. Psichotropinių vaistų poveikiui gali daryti įtaką sąveika su kitais vaistais, skirtingas streso stiprumas bei kiti aplinkos ir socialiniai veiksniai. Manoma, kad skirtumų gali atsirasti ir dėl skirtingo receptorių jautrumo, hidroksilinimo ir medžiagų apykaitos tempo. Nepaisant tokio neapibrėžtumo, farmakologiniai etninių skirtumų tyrimai labai riboti, nors besivystančiose šalyse dažniausiai vartojami kitur pagaminti vaistai. Su skirtingu atsaku į gydymą gali būti susiję genai: nustatyta, kad tarp tautų skiriasi genais koduojamų enzimų, atsakingų už psichotropinių vaistų metabolizmą, aktyvumas. Kadangi šiandien žmonės keliauja per valstybių sienas, daugėja tarpkultūrinių santuokų, manoma, kad genetinis skirtumų komponentas keisis. Gydymą ir jo efektyvumą lemia ir sveikatos apsaugos sistema, politikos prioritetai, net vietinė vaistų politika. Pavyzdžiui, tarp valstybių skiriasi populiariausi depresijai gydyti išrašomi vaistai (Sietle ir Mančesteryje -AD, Paryžiuje ir Rio de Žaneire - anksiolitikai). Pacientų įsitikinimai daro įtaką tam, kokios pagalbos jie ieško. Pvz., kai kuriose kultūrose vyrauja požiūris, kad depresijai įveikti reikia ne ieškoti medicinos pagalbos, o kliautis savo jėgomis; tokiu atveju žmogus ieškos artimųjų paramos ar šeimos gydytojo pagalbos. Vykstanti globalizacija bei augantis poreikis atrodyti moderniam ir progresyviam gali keisti požiūrį į ligą ir pagalbą. Gydymo efektyvumui svarbi ir paciento nuomonė: tyrimai rodo, kad 10-75 proc. pacientų nesutinka su gydymu, ypač tarp-kultūrinėje aplinkoje. Tiriant imigrantų, vartojančių vaistų, kraują, nustatyta, kad vaistų koncentracija kraujyje nepakankama. Neigiama paciento nuostata į gydymą gali kilti dėl kultūrinių ypatumų nulemtų lūkesčių gydymo atžvilgiu, skirtingų paciento ir gydytojo įsitikinimų, socialinių stigmų, susijusių su psichikos ligų gydymu, taip pat dėl padidėjusio jautrumo šalutiniams vaistų poveikiams ar paprasčiausiai dėl prasto kontakto tarp gydytojo ir paciento. Taigi depresijos gydymo efektyvumas tarp skirtingų kultūrų žmonių gali skirtis dėl organizmo reakcijos į medikamentus, tačiau svarbus ir paciento požiūris į gydymą bei ligą. Išvados Depresija pripažįstama skirtingiausiose kultūrose, nors klinika tarp kultūrų gali labai skirtis. To priežastis gali būti ne tik socialinė ir medicininė realybė, bet ir metodologinės problemos, kylančios atliekant tarpkultūrinius tyrimus. Svarbus ir diagnostikos klausimas - diagnostinės sistemos ne visada jautriai reaguoja į tarpkultūrinius skirtumus, o besivystančiose šalyse augantys depresijos mastai tikriausiai atspindi dėl globalizacijos pakitusius diagnostikos principus bei simptomus. Somatiniai simptomai - dažnas depresijos bruožas, ir kultūriniai psichiatrai juos laiko labiau somatinėmis metaforomis, o ne somatiniais simptomais. Šiame globalizacijos amžiuje kultūrinių psichiatrų laukia sunkus uždavinys - nustatyti tikrus skirtumus tarp populiacijų ir nesileisti suklaidinamiems etninių stereotipų. Reiktų nepamiršti, kad individualūs skirtumai tokie pat dideli, kaip ir etniniai, be to, gydytojas gydo ne etninę grupę, o žmogų.
	Atgal į turinį

	Psichoterapija internetu, Gydymo menas/Nervų ir psichikos ligos, p. 49, 50
	Autorius: Rūta Kalkytė, data: 2006 03 01
	Daugiau kaip 60 milijonų planetos gyventojų 1998 m. nurodė ieškoję informacijos apie sveikatą, mediciną, sergamumą, įvairių ligų gydymą internete. 2002 m. Lietuvoje buvo užregistruota daugiau kaip dvi dešimtys svetainių, skirtų psichologijos praktikai, žmonių tarpusavio santykių problemoms aptarti ir psichologinei pagalbai teikti. Sparti technologijų raida, augančios galimybės jomis naudotis, kaip ir neabejotinai didėjantis gyvenimo tempas bei susvetimėjimas visuomenėje, lemia "greitai suvartojamos", "čia ir dabar" pasiekiamos bei efektyvios psichoterapijos paklausą. Virtuali psichoterapija. Kas tai? Remiantis užsienio autorių straipsniais ir lietuviškų inter-netinių svetainių antraštėmis, sudėtinga apibrėžti, kas vadinama virtualia psichoterapija. Daugeliu atvejų panašu, kad po tuo pavadinimu slypi tik psichologinis konsultavimas internetu arba telefonu, kur vartotojui suteikiama informacija apie tam tikrą psichikos sutrikimą, atsakoma į kliento klausimus apie kylančius psichologinius sunkumus elektroniniu paštu, pateikiamos rekomendacijos, naudingi patarimai, kaip elgtis kilus vienai ar kitai situacijai, arba nurodoma, kur ieškoti tiesioginės kvalifikuotos pagalbos. Psichoterapija tradiciškai suprantama kaip gydymo būdas, padedantis atpažinti, išsiaiškinti ir suvokti kylančio psichologinio diskomforto ar psichikos sutrikimų priežastis. Psichoterapijos dėka sprendžiami sunkumai ir kuriami "sveikesni" įvairių problemų sprendimo, elgesio modeliai. Atsižvelgiant į pagrindines teorines koncepcijas, kuriomis vadovaujamasi dirbant, skiriasi psichoterapijos kryptys, mokyklos, gydymo metodikos, tačiau visose mokyklose kaip vienas svarbiausių momentų pabrėžiamas kliento ryšys su psichoterapeutu. Be to, gydymo sėkmei didelę įtaką daro kliento motyvacijos keistis stiprumas. Psichoterapija internetu nuo tradicinės pirmiausia skiriasi pagalbos teikimo būdais. Tai susirašinėjimas elektroniniu paštu, bendravimas pokalbių svetainėse. Vaizdo ir garso technologijos sukuria sąlygas beveik tiesioginiam kontaktui. Internetu vyksta individualios sesijos su psichoterapeutu, grupinė psichoterapija nedidelėse grupelėse, susiformuoja savotiškos "savipagalbos grupės", kuriose "internautai" dalijasi savo problemomis, padeda vieni kitiems jas spręsti. Virtualioji psichoterapija, skirtingai nuo tradicinės, sukuria specifinį ryšį tarp kliento ir terapeuto. Dažnai klientai jaučiasi saugesni atskleisdami savo patyrimą, išgyvenimus ir pasilikdami galimybę likti anonimiškiems, nepažintiems, nematomiems. Sudėtinga lyginti tiesioginės psichoterapinės situacijos sukuriamą tarpusavio pasitikėjimą, intymumą ir autentiškumą, paremtą ne tik tuo, kas yra sakoma, bet ir gausybe neverbalinio bendravimo niuansų, su šiuo naujos kokybės ryšiu. Nemažiau dvejonių kyla ir dėl kliento motyvacijos psichoterapijai, jei išoriniai nepatogumai gali taip reikšmingai paveikti jo pagalbos sau poreikį. O tai neabejotinai lemia psichoterapijos sėkmę. Virtualumo "pliusai ir minusai" psichoterapijoje Nėra patikimų įrodymų, kad klientai, esantys tiesioginės psichoterapijos procese, keistų ją į virtualią psichoterapiją, tačiau palaikomoji psichoterapija internetu randa savo vietą ir paklausą. Pavyzdžiui, Candida Graham (2000), Londono Maudsley ligoninėje praktikuojantis psichiatras, su kolegomis nurodo, kad iš 113 stacionare gydytų pacientų, kuriems pasireiškė obsesinio-kompulsinio, nerimo ar kitų neurozinių sutrikimų, 91 proc. pageidavo psichoterapiją tęsti internetu, o ne tiesiogiai. Virtualią psichoterapiją dažniau renkasi ir pacientai, kenčiantys dėl agorafobijos, baimės išeiti iš namų, panikos sutrikimo. Ji gali būti naudinga žmonėms, turintiems ryškių kalbos ar/ir klausos sutrikimų (pvz., kurčnebyliams), motorikos sutrikimų, fiziškai labai išsekusiems (pvz., sergantiesiems onkologinėmis, sisteminėmis ligomis), seniems, neturintiems galimybės atvykti į psichoterapijos seansus. Psichoterapija internetu dažnai priimtina asmenims, kurių laikas labai suvaržytas, visuomenėje gerai žinomiems žmonėms, ypač saugantiems savo konfidencialumą, taip pat išgyvenantiems stresą dėl stigmos kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Pastebėta, jog tarp psichologinės pagalbos, o dažnai ir psichoterapijos internetu ieškančiųjų nemažai medikų - chirurgų, reanimacijos ir kitų medicinos sričių specialistų, vengiančių kreiptis tiesioginės pagalbos. Kaip neabejotinas virtualios psichoterapijos privalumas aprašomos ir mažesnės jos finansinės sąnaudos klientui, kuris "sutaupo", psichoterapinę pagalbą gaudamas neišėjęs iš namų, ir psichoterapeutui, kuris "išvengia" patalpų darbui įsigijimo bei išlaikymo kaštų. Yra nuomonių, kad psichoterapija internetu sumažina paciento pasąmoningą pasipriešinimą jo vidinės homeostazės pokyčiams, kas įprasta tiesioginės psichoterapijos metu, todėl atsiranda galimybės greitesniems asmenybės pokyčiams, psichikos sutrikimų simptomų redukcijai pasiekti. Nepaisant visų paminėtų virtualios psichoterapijos privalumų, svarbu aptarti ir neigiamus jos aspektus. Net ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kur interneto paslaugos yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, nėra aiškiai išspręsti virtualios psichoterapijos kaip paslaugos licencijavimo, duomenų apie pacientus konfidencialumo, specialistų pasirengimo teikti atitinkamas paslaugas, jų gebėjimo ištirti ir diagnozuoti virtualiai, profesinio aplaidumo, apmokėjimo, draudimo klausimai. Amerikos konsultantų asociacija (angį. American Counseling Association), Amerikos psichologų draugija (angb American Psychological Association) ir Nacionalinė konsultantų atestavimo taryba (angį. National Board of Certified Counsellors) išleido psichoterapijai internetu skirtą etikos kodeksą. Svarbu pažymėti, jog Amerikos psichiatrų draugija (angį. American Psychiatric Association) neturi aiškios pozicijos psichoterapijos internetu teikimo klausimu. Klinikinis patyrimas Daugiausia virtualios psichoterapijos efektyvumo tyrimų atlikta asmenims, kuriems nustatytas panikos sutrikimas. Pa- vyzdžiui, Upsallos universiteto psichologijos katedroje (Švedija) atliktame tyrime dalyvavo 22 tiriamieji, kuriems pagal DSM-IV kriterijus nustatyta panikos sutrikimo diagnozė. Buvo taikytos dvejopos psichoterapijos rūšys internetu: relaksacija ir kognityvinės elgesio terapijos metodikomis paremta psichoterapija. Tyrimas parodė, kad internetu administruojama su minimaliomis psichoterapeuto intervencijomis elektroniniu paštu psichoterapija yra efektyvi. Ballarato universitete (Australija) atlikto tyrimo duomenimis, panikos sutrikimams gydyti psichoterapija internetu yra efektyvesnė nei kitos savitarpio pagalbos formos. Ši terapija davė klinikinį poveikį: pagerėjo psichologinis pacientų funkcionavimas, sušvelnėjo fizinių panikos simptomų, tokių kaip širdies plakimai, dusulys, bendras silpnumas, pykinimas, galvos svaigimas, negatyvaus afekto ryškumas. Kadangi terapija dažniau būna suteikiama laiku, mažėja pacientų psichinis bei fizinis išsekimas. Tyrimas pažymi ir ekonominę šios psichoterapijos formos naudą: esant minimaliam psichoterapeuto dalyvavimui, sumažėja kaštai. Taip pat pastebėta ir retėjantis apsilankymų pas bendrosios praktikos gydytoją skaičius tiek terapijos metu, tiek ir jai pasibaigus. Kito tyrimo metu palygintas trijų gydymo tipų - kognityvinės elgesio terapijos internetu, tiesioginės psichoterapijos ir medikamentinio gydymo selektyviaisiais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI) efektyvumas, stebint psichiatrui. Preliminariais duomenimis, pagrįstais dvejus metus trukusiais stebėjimais, virtuali psichoterapija, panašiai kaip tiesioginė terapija, mažina nerimą keliančias mintis, jautrumą stresui ir nerimastingumą. Tyrime dalyvavusieji buvo vieną kartą susitikę su psichoterapeutu tiesiogiai ir, sudarę terapinį kontraktą, toliau seansus tęsė internetu. Šis gydymo metodas buvo itin priimtinas ir patogus nutolusiose vietovėse gyvenantiems australams. Linkoping universiteto (Švedija) mokslininkai atliko tyrimą su depresija sergančiais pacientais. Atliktame tyrime dalyvavo 117 tiriamųjų, sergančių lengvo arba vidutinio sunkumo depresija. Pacientai dalyvavo pokalbių (angį. chat) sesijose arba grupinės psichoterapijos seansuose internetu. Gerhard Andersson, vadovavęs tyrimui, pažymi, jog, tyrimo duomenimis, psichoterapija internetu yra tokia pat sėkminga, kaip tiesioginė psichoterapija. Švedų tyrėjai pastebi, kad psichoterapija internetu tinka ne kiekvienam: pacientams, kurių sunkesni depresijos simptomai, kurie vartoja medikamentų, reikalinga psichoterapija, paremta "gyvu" ryšiu, vidiniu dialogu, orientuota į gyvenimo būdo korekciją. O vadinamosioms reaktyvinėms depresijoms, nulemtoms kasdienių stresų, įtampos, sudėtingų tarpasmeninių santykių, finansinių sunkumų, gydyti gali pagelbėti virtuali psichoterapija. Apie 40 proc. tyrime dalyvavusių pacientų, dažniausiai kurių depresijos simptomai sunkesni, psichoterapiją internetu nutraukė, motyvuodami tuo, kad tokia terapija jiems per sudėtinga. Mokslininkai pateikia išvadą, kad psichoterapija internetu gali palyginti per trumpą laiką koreguoti depresijos simptomus žmonėms, kurie negali skirti laiko reguliariems susitikimams su psichoterapeutu arba yra psichologiškai ir fiziškai per daug išsekę, bijo tiesiogiai kreiptis į psichoterapeutą kvalifikuotos pagalbos. Viena efektyviausių virtualios psichoterapijos formų, pristatyta prof. H.Kaechele 2005 m. vasarą Vilniuje vykusiame psichoterapijos kongrese, yra palaikomoji psichoterapija. Ji taikoma po ilgalaikės tiesioginės grupinės psichoterapijos stacionare. Klientams grįžus į įprastą savo gyvenimo aplinką, internetas sudaro sąlygas palaikyti sukurtus ryšius su kitais grupės nariais, spręsti naujai iškylančius sunkumus. Terapijoje išlieka ir minimalios psichoterapeuto intervencijos internetu. Psichoterapija internetu Lietuvoje Siekiant išsiaiškinti psichologinės pagalbos internetu paklausą Lietuvoje, buvo atliktas tyrimas. 41,5 proc. visų apklaustųjų manė, kad, esant krizinei situacijai, pirminė psichologinė pagalba internetu būtų reikalinga ir veiksminga. Tik 21,5 proc. apklaustųjų netiki tokios pagalbos veiksmingumu ir patys jos nesikreiptų. Psichoterapija internetu Lietuvoje dar žengia pirmuosius žingsnius. Pavyko rasti tik vieną tinklalapį, kuriame buvo aiškiai ir suprantamai aprašyta, kokios pagalbos galimybės yra siūlomos. Tame tinklalapyje yra galimybė internetu tuojau susisiekti su psichoterapeutu, naudojantis vaizdo ir garso technologijomis. Kitose svetainėse siūloma pagalba, panašu, kad susiaurėja iki psichologinio konsultavimo bei pagalbos krizių atvejais. Lietuvoje svarbus virtualios psichoterapijos paklausai įtaką darantis veiksnys - galimybė naudotis internetu. Skirtingai nuo geriau ekonomiškai išsivysčiusių šalių, Lietuvoje dauguma internete veikiančiuose pokalbių kanaluose dalyvaujančiųjų yra paaugliai ir jaunimas nuo 16 iki 26 m. Taigi virtuali pagalba pas mus labiau nukreipta į jauną žmogų ir jam aktualių sunkumų sprendimą. Išskirtinį susidomėjimą psichoterapija internetu rodo ir iš Lietuvos išvykę, užsienyje dirbantys jaunuoliai, dažnai neturintys galimybės svečiose šalyse gauti staiga reikalinga tapusią psichologinę pagalbą. Žvelgiant į ateitį Anot psichoanalitikės-psichoterapeutės V.Kuzmienės, konsultuojančios ir internetu, virtualumas gerokai sumažina psichologinį barjerą, trukdantį kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Tokiu būdu daugybė žmonių, iki šiol negalėjusių peržengti šio ar kitų barjerų, įgyja galimybę gyventi "sveikesnį" ir daugiau pasitenkinimo teikiantį gyvenimą. Juk stigmos dažniausiai atsiranda iš nežinojimo. Atlikti moksliniai tyrimai patvirtina, kad psichologinė pagalba internetu yra iš tiesų efektyvi kaip pirminė pagalbos grandis, skatinanti pacientą ieškoti kvalifikuotos pagalbos pas psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą. Dažniausios besikreipiančiųjų problemos - panikos sutrikimas, agorafobija, socialinė fobija patvirtina hipotezę, kad tokiais atvejais ypač veiksminga gali būti pirminė psichologinė pagalba internetu.
	Atgal į turinį

	Naujas centras, L.T., p. 8
	Autorius: Nenurodytas, data: 2006 04 05
	Rokiškis: už Europos Sąjungos 0,5 milijono litų įkurtas naujas psichiatrijos ligoninės reabilitacijos centras - rekonstruotas pastatas, įrengtos jo patalpos, parengta reabilitacijos ir resocializacijos programa, kurios pagrindinis tikslas - ugdyti psichikos negalią turinčio asmens savarankiško gyvenimo įgūdžius. Centre dirbs 21 darbuotojas, jame socialinės reabilitacijos paslaugomis kasdien galės pasinaudoti 12 psichikos negalią turinčių asmenų ir jų šeimos narių.
	Atgal į turinį

	Neeilinis eilinės moters gyvenimas, L.T., p. 24, 25
	Autorius: Inga Saukienė, data: 2006 04 20
	Kovodama už sūnaus teisę turėti kiek įmanoma geresnį gyvenimą, Janina Butkuvienė tiesia pagalbos ranką dar maždaug 11 tūkstančių panašaus likimo žmonių. I. Butkuvienės šeimoje Vytautas buvo antras ir labai laukiamas vaikas. Gimdydama moteris vos nemirė, tačiau pirmieji mėnesiai atpirko kančias: kūdikis buvo judrus, laiku pradėjo sėdėti, smagiai gugavo. Tačiau atėjus laikui vaikščioti Janina pastebėjo, kad kažkas ne taip. Gydytoja ilgai nesuprato mamos skundų. Tais laikais apie autizmą nieko nežinota. Janinos žodžiais tariant, tai fiziškai sveikas vaikutis, kuris gyvena savo pasaulyje. Jo langai į pasaulį ne visi atidaryti, todėl jam įdomūs tik tam tikri daiktai, garsai, įvykiai, kvapai. VAIKO NEATSISAKĖ. Pirmieji vargai prasidėjo, kai Janinai reikėjo išeiti į darbą. Joks darželis tokio vaiko priimti nenorėjo. Vaikus, turinčius raidos sutrikimų, priimdavo tik psichoneurologiniai pensionai, tačiau prieš tai vaiko reikėdavo atsisakyti. Man pasisekė. Visada turėjome duonos kąsnį. Be galo dėkinga dukrai, kuri pirmoke būdama bėgdavo namo prižiūrėti broliuko. Žinoma, ilgai taip neištvėrėme. Teko ieškoti pažinčių, per kurias pavyko gauti leidimą vaikų pensionu naudotis kaip savaitiniu darželiu. Mums neteko Vytauto atsisakyti. O ir neišbūdavo jis ten penkių dienų -veždavome, kai kitaip neišsiversdavo-me", - prisiminė pašnekovė. SUKORĖ BENDRIJĄ. Ko tik neišbandė Janina - pradedant naujausiais atradimais, baigiant stebukladariais. Šiandien gailisi tik dėl vieno: "Per daug stengiausi jį išgydyti, o jam labiau reikėjo ugdymo". Lūžis įvyko apie 1988 metus, kai dukteriai prenumeruotame "Lietuvos pionieriuje" moteris perskaitė šiandien gerai žinomo vaikų psichiatro Dainiaus Pūro straipsnį "Kitokie vaikai". Pasiprašiusi jo konsultacijos gavo kitų panašaus likimo motinų adresus. Susitikusios jos paverkdavo viena kitai ant peties, pasiguosdavo. Taip 1989 m. gimė Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija "Viltis". Kitų metų rugsėjo 1-ąją jos narės, norėdamos atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį, kad jų vaikai neturi galimybių, surengė su jais demonstraciją prie Vilniaus savivaldybės. Netrukus jos gavo patalpas pirmajam sutrikusio intelekto vaikų darželiui. Pati Janina kratosi išskirtinumo: "Esu paprasta moteris. Visos mes turime šeimos rūpesčių: buitis, vaikai, jų mokslai, pietūs. Jei kas nors manęs bando gailėtis, atšaunu: "Aš irgi nešioju karūną". Visada stengiuosi būti pasitempusi, šypsotis ir palaikyti kitas motinas. Gyvenimas šia nelaime nesibaigia". PAKEITĖ GYVENIMĄ. Janina už daug ką dėkinga sūnui: "Aš išmokau šnekėti, ginti savo nuomonę, būti pikta. Vytautas net mano specialybę pakeitė. Dabar užsiimu leidyba, rengiu žurnalą .Viltis", kalbinu žmones. Duktė profesiją pasirinko ir gyvenimo draugą susirado taip pat Vytauto dėka. Šiuo metu ji gyvena Miunchene. Ten ištekėjo, susilaukė dukrelės bei dirba Autizmo centre, nors aš tam ir labai priešinausi. Ji nuo mažens augo su žyme - "ta, kurios brolis..." Ji nuolat turėdavo skubėti namo. Kitoms mamoms galiu patarti: nepamirškite, kad sveikas vaikas privalo turėti savo gyvenimą". Pati Janina sūnų prižiūri viena. Vyras po 23 bendro gyvenimo metų juos paliko. Deja, tai ne išimtis. Apie 70 procentų moterų, turinčių neįgalius vaikus, lieka vienos. "Todėl jaunos mamos turėtų ieškoti psichologo pagalbos ar informacijos, padėsiančios joms nepamiršti, kad pirmiausiai jos yra moterys", - sakė Janina. AUKSINĖ ŽUVELĖ. Moteris prisipažino: gyventi su autizmu sergančiu sūnumi nelengva. Jo pasaulyje galima rasti be galo daug perliukų, bet jis gali ir atstumti, iškankinti. Vytautas neatsiliepia net šaukiamas vardu. Jis reaguoja tik į garso moduliacijas. Kartais nušvinta - prieina ir prisiglaudžia, o kartais tik vaikšto ratu ir ūkia. Ne be Janinos pastangų šiandien yra tarnybų sistema Vytauto likimo broliams - pradedant specializuotais darželiais, mokyklomis, baigiant dienos užimtumo centrais, gyvenimo namais. Žinoma, jų trūksta. Kasmet pažymėjimus, patvirtinančius psichinę negalią, gauna apie tūkstantis žmonių. Janina 23 metų Vytautą - nupraustą, aprengtą ir pavalgydintą - kas rytą įsodina į mikroautobusą, kuris jį nuveža į Markučių dienos centrą. Čia jis mokosi, piešia, klausosi muzikos, vaikšto po parką. Kiekvieną vakarą tuo pačiu autobusiuku Vytautas grįžta namo. Jeigu ji susirgtų ar, pavyzdžiui, susilaužytų koją, Markučių dienos centre yra laikino apgyvendinimo tarnyba. Tiesa, čia tik 12 vietų, o miesto valdžia jau mąsto, kad jai tai per brangu. Taip kasdien Janina ir klijuoja skylančią geldą - valdžiai bando įrodyti, kad ir kitokie turi teisę būti po saule, o likimo nuskriaustųjų artimiesiems į rankas įduoda meškerę auksinei žuvelei susižvejoti. Vis dėlto labiausiai jos veidas nušvinta prakalbus apie Vytautą -sūnų, kurio nemylėti neįmanoma.
	Atgal į turinį

	Psichikos ligonio auka, L.T., p. 7
	Autorius: Audronė Filimanavičienė, data: 2006 04 21
	Nestabilios psichikos vyriškis Pandėlio seniūnijos Lailūnų kaime (Rokiškio r.) itin žiauriai nužudė pensininkę motiną. Tragedija pašiurpino visus vietos gyventojus. Rokiškio pareigūnams apie šį baisų nusikaltimą telefonu pranešė kolegos iš Kupiškio vėlų trečiadienio vakarą. Nuvykę į nurodytą sodybą jie lailūnietės 67 metų Uljanos Bimbienės gyvenamojo namo koridoriuje, ant grindų, rado ant nugaros gulinčios šeimininkės lavoną. Kraupiausia šioje istorijoje detalė - nebegyva moteris buvo aptikta be galvos. Galva netrukus buvo surasta maždaug 140 metrų nuo velionės namų esančiame miškelyje. Žiauria žmogžudyste buvo įtartas U.Bimbienės sūnus - šizofrenija sergantis 40 metų Eugenijus. Jis buvo sulaikytas bei nugabentas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Įtariamajam paskirta teismo ekspertizė. Jo psichikos būklę tirs Utenos specialistai. Psichikos negalią turintis E.Bimba, pasak kaimynų, stacionare gydytas ne kartą. Po gydymo paūmėjimai atslūgdavo ir jis namo sugrįždavo aprimęs. Žmonės šauksmus Bimbų namuose girdėjo ir tą nelemtą vakarą, tačiau jų nesureikšmino. Manė, kad vyriškiui vėl prasidėjo ligos priepuolis. Ligonis užaugo tvarkingoje šeimoje ir aplinkoje. Jo motina U.Bimbienė prieš pensiją dirbo pedagoge. Pagyvenusi moteris vienui viena su neprognozuojamo elgesio sūnumi namuose liko po to, kai šių metų pradžioje, per didžiuosius šalčius, Anapus iškeliavo jos vyras.
	Atgal į turinį

	Klaipėdos psichiatrijos ligoninė: reikšmingų permainų išvakarės, Lietuvos sveikata, p. 12, 13
	Autorius: Jonas Kastys, Arvydas Ovseka, data: 2006 04 06
	Negaila "auksinės" žemės Ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Narinkevičius sako, kad siūlymų ir mėginimų iškeldinti jo vadovaujamą įstaigą iš "auksiniame" miesto centre stovinčių pastatų būta ir anksčiau. Jie turi nesunkiai numanomą komercinę potekstę: verslininkus ir jiems prijaučiančius vietos politikus domina ne tiek ligoninės pastatai, kiek žemės sklypai prestižinėse, strateginėse uostamiesčio vietose - pačiame centre, prie Santuokų rūmų, ir šalimais alaus gamyklos. Persikraustymo idėja patraukli ir priimtina abiem pusėms - ir ligoninės kolektyvui, kuriam pabodo vargti ankštose niūriose "kamarėlėse", ir tiems, kas, godžiai žvelgdami į "auksinę žemę", palaiko kolektyve tvyrančias naujakurystės nuotaikas. A.Narinkevičius sako, kad miesto valdžia įsitikinusi, jog uostamiesčiui būtina psichiatrijos ligoninė. Šią poziciją ne sykį oficialiai yra išreiškęs ir Klaipėdos meras R. Taraškevičius, ir apskrities administracija Šiam požiūriui pritaria ir Sveikatos apsaugos ministerija. Dėl to niekam neturėtų kilti abejonių, nes 95 proc. ligoninės pacientų - Klaipėdos miesto gyventojai. - Pagal preliminarų planą numatyta dabartinius ligoninės pastatus - Bokštų ir Bangų gatvėje -perduoti Privatizacijos fondui, parduoti, o už gautas lėšas statyti naują modernų Psichiatrijos ligoninės korpusą miesto pakraštyje, greta Klaipėdos ir Jūrininkų ligoninių. Ten formuosis uostamiesčio Sveikatos miestelis. Naujos psichiatrijos ligoninės statyba - tapo būtinybė. Dabartinių pastatų nebeapsimoka nei remontuoti, nei rekonstruoti. Jų atnaujinimui ir Europos Sąjungos struktūriniai fondai nebeskirtų pinigų. Pastačius naują ligoninę išnyktų daugybė Klaipėdos psichiatrijos tarnybą kamuojančių bėdų, pagerėtų medikų darbo, pacientų gydymo sąlygos. Svarbu ir tai, kad aplink naująją ligoninę būtų erdvės, pacientai turėtų kur pasivaikščioti, pailsėti. Šiuo metu apie tai galime tik pasvajoti, nes esame iš visų pusių suspausti Senamiesčio mūrų, gatvelių, tvorų, - sako gyd. A. Narinkevičius. Praeitis ir šiandiena Pirmoji psichiatrijos ligoninė Klaipėdoje buvo įsteigta 1929 metų Klaipėdos psichiatrijos ligoninė smarkiai ūgtelėjo (nuo 40 iki 275 lovų), susikūrė naujų skyrių, profilių. Šiuo metu ligoninės veikla plėtojama pagal europietiška, daugiausia skandinavišką, modelį. Ligoninėje dirba 18 gydytojų, iš jų 4 turi aukščiausiąją psichiatro gradaciją, 90 psichikos sveikatos slaugytojų, 4 pedagogai, 4 psichologai, keletas nepsichiatrinio profilio specialistų - terapeutas, neurologas ir kt. Jie konsultuoja ir gydo somatinių sutrikimų turinčius psichikos ligonius. Prireikus chirurgijos ar kitokios medicininės pagalbos, pacientams ją suteikia kitos uostamiesčio gydymo įstaigos. Ligoninėje veikia keturi suaugusiųjų skyriai, 25 lovų Vaikų, 20 lovų Gerontologinės psichiatrijos, 20 lovų Psichosomatikos skyriai, 60 vietų Dienos stacionaras. Šiuo metu Klaipėdos psichiatrijos ligoninė teikia antrojo lygio specializuotą, kvalifikuotą ambulatorinę, stacionarinę ir reabilitacinę psichiatrijos pagalbą viso pamario krašto gyventojams. Atvyksta pacientų net iš Vilniaus, Kauno, kitų vietovių. Lietuvoje vis dar gaji psichikos ligų stigma, todėl dalis žmonių, ypač geriau žinomų visuomenei, vengia viešinti savo dvasines problemas. Tarp ligoninės pacientų yra žinomų politikų, populiarių aktorių, kamuojamų depresijos, nerimo, nuotaikos sutrikimų. Nors ir spaudžiama nepatogumų dėl nusidėvėjusių pastatų ir tokio profilio įstaigai netinkamos aplinkos, Klaipėdos psichiatrijos ligoninė sėkmingai plėtoja šiuolaikinę psichiatrijos pagalbą, orientuodamasi į geriausius vakarietiškus modelius. Ligoninės gydytojai, psichologai, slaugytojos profesinę kvalifikaciją kelia ne tik šalyje rengiamuose tobulinimosi kursuose, bet ir užsienio stažuotėse. Ligoninėje plačiai taikomi šiuolaikiniai farmakologiniai ir nemedikamentiniai gydymo metodai. Iš pastarųjų paminėtina meno, muzikos, šviesos terapija. Klubas "Modus vivende" siūlo naują paslaugą miesto gyventojams - psichologinę konsultaciją ir korekciją, taikant meno terapiją. Klube dirba profesionalių psichoterapeutų, dailininkų, muzikų - Lietuvos ir Tarptautinės dailės terapijos asociacijos narių. Ligoninė užmezgusi glaudžius kolegiškus saitus su giminingomis JAV, Vakarų Europos, Skandinavijos psichiatrijos įstaigomis. Kartu su universitetine Klivlendo miesto ligonine (JAV) įgyvendina kompiuterinių technologijų plėtros programą, su Liepojos psichiatrijos ligonine keičiasi specialistų stažuotėmis, praktine patirtimi. Pagal programą su Švedijos Karlskronos - Ronneby aukštąjį medicinos mokykla rengia slaugytojų specializuotus mokymo kursus. Remiantis švedų patirtimi sukurta nauja - distancinio slaugytojų mokymo (per internetą) - sistema. Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje vyksta uostamiesčio Kolegijos slaugos specialybės ir psichiatrijos rezidentūros studijos.
	Atgal į turinį

	Centras, Lietuvos sveikata, p. 3
	Autorius: Nenurodytas, data: 2006 04 06
	Antradienį Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo atidarytas naujas Užimtumo ir socialinės reabilitacijos centras. Centro įkūrimui Europos regioninės plėtros fondas skyrė apie 0,5 mln. litų, likusią sumą, 42 tūkst. litų, - pati ligoninė. Šiomis lėšomis buvo rekonstruotas reabilitacijos centro pastatas, įrengtos jo patalpos, priimti nauji darbuotojai, parengta reabilitacijos ir resocializacijos programa. "Mūsų socialinės globos įstaigos lankytojai bus mokomi užimtumo, socialinio darbo, integracijos į visuomenę įgūdžių. Iki šiol Rokiškyje tokios paslaugos nebuvo teikiamos, ir jų poreikis yra didesnis nei mūsų galimybės, todėl ateityje planuojame plėstis", - teigia Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius Algimantas Liausėdas.
	Atgal į turinį

	Kuo nusikaltau, kad turiu tokią ligą, Lietuvos sveikata, p. 17
	Autorius: Darius Sirvydis, data: 2006 04 13
	Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos docento Dainiaus Pūro nuomone, Lietuvoje viena didžiausių kliūčių integruoti neįgaliuosius - nepalanki visuomenės nuomonė. Žmonės, asmeniškai nepažįstantys nė vieno psichikos neįgaliojo, įsitikinę, kad pastarieji yra bejėgiai arba pavojingi. Anot D.Pūro, galioja dėsnis, kad visuomenė iš savo tarpo išstumianti psichikos neįgaliuosius ir kitas pažeidžiamas grupes pati suserga ir jai kyla labai daug problemų - savižudybės, prievarta, priklausomybės... D.Pūras įsitikinęs, kad visuomenė gali pasveikti, jei nebijos "atsisukusio varžtelio", nes problema ne "varžtelis", bet neadekvati visuomenės reakcija. "Kvaila bijoti atsisukusio varžtelio. Taip gali atsitikti ir tau..." - šiuos žodžius jau savaitę girdime per radiją ir televiziją. Tai akcijos, skirtos nepagrįstiems mitams apie psichikos negalių turinčius žmones griauti, dalis. Šiuo pirmąsyk mūsų šalyje įgyvendinamu projektu tikimasi ne tik ugdyti tolerantišką visuomenę, bet ir pralaužti baimės ir nepasitikėjimo ledus įdarbinant psichikos neįgaliuosius. Apie jų kasdienes problemas "Lietuvos sveikatai" pasakojo dėl psichikos negalios 40 proc. darbingu pripažintas rinkodaros specialistas Rytis (pavardė redakcijai žinoma). Apie negalią nutylima "Pasaulio patirtis rodo, kad šie žmonės taip pat gali gyventi visavertį gyvenimą. Lietuvoje viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter" apklaustų respondentų nuomonė vienareikšmė: vos 5 proc. būdami darbdaviais įdarbintų psichikos negalią turintį žmogų. O ir siūlomas nekvalifikuotas darbas, nesvarbu, kad iki "pajudant varžteliui" turėjai du aukštojo mokslo diplomus. Dabar tu "nurašytas" -tau nebegalima patikėti atsakingo darbo". Pats Rytis serga bipoliniu sutrikimu (jam būdingi pasikartojantys manijos ir depresijos epizodai, keičiantys vienas kitą arba atskirti normalios nuotaikos epizodų). Liga jį užklupo devyniolikos, teko palikti institutą. Vėliau, jau baigęs verslo vadybos mokslus, prieš ketverius metus vienos manijos metu buvo atleistas iš darbo ir, jo žodžiais tariant, atsidūrė gatvėje. Sunku buvo pakilti, bet rado savyje jėgų ir yra dėkingas už pasitikėjimą dabartiniam savo darbdaviui medikui. Įsidarbinti pavyksta vienam iš dešimties ir dauguma "laimingųjų" apie savo ligą stengiasi nutylėti. Todėl, pasak Ryčio, dar vienas projekto tikslų - parodyti, kad bendradarbiai dažnai net nežino, jog šalia jų dirba psichikos negalių turintis žmogus. Sugyventi su savimi Sergančiajam psichine liga sunkiausia yra suvokti ir prisipažinti sau, kad sergi. Šiems žmonėms ypač svarbu išmokti kontroliuoti save, stebėti savo ligos simptomus ir laiku kreiptis į gydytojus. Dabar jau sukurta veiksmingų vaistų ir gydymo metodikų, tereikia jų laikytis ir išmokti sugyventi su savo liga. "Jeigu tik nevartočiau vaistų, neišvengčiau nuotaikų kaitos, apimtų tai manija, tai depresija, o jos kinta taip nepastoviai, kad trukdo gyventi", - pasakojo Rytis. Visuomenė vengia Kartais būna labai sunku, kai neturi su kuo pasišnekėti. Tokių kaip mes vengia visuomenė. Jei savo mintis reiški kitaip ar kitaip gyveni, į tave žiūri su nepasitikėjimu. Be abejo, kiekvienas kalam savo laimę, tačiau didžioji psichikos sutrikimų turinčių žmonių dalis yra visuomenės įkaitai. Tiesiog jie visiškai priklauso nuo aplinkinių malonės: išties pagalbos ranką, priims į darbą, bendraus kaip su lygiu ar nusisuks. Ryčio mintys patvirtina organizacijos "Globali iniciatyva psichiatrijoje" tarybos direktoriaus gydytojo psichiatro Vytauto Blažio teiginį, kad mūsų visuomenėje vyrauja požiūris, jog psichikos sutrikimų turintys žmonės labai pavojingi, daro nusikaltimus, nors dažiau dėl nusikaltimų nukenčia jie patys. Atsikratyti baimės Ir nors statistika rodo, kad sveikieji nusikaltimų padaro daugiau nei psichikos neįgalieji, tačiau pastarųjų saugomės labiau. Kažkur žmoguje slypi jausmas laikytis saugaus atstumo nuo neįgaliojo. Nors, klausia Rytis, ar galima sveiku vadinti kaimyną, bijantį kartu su juo važiuoti liftu, arba daužantį radiatorių, nes kitas (taip pat sveikas) kaimynas klausosi muzikos? Kol kas neįgalieji vis atsimuša į mūsų baimės sieną. Suprantama, vienas projektas jos nenugriaus, bet kiek ji suplonės, priklauso nuo mūsų.
	Atgal į turinį

Televizija

	LTV/Labas rytas; Apie asmenų, savęs, kitų bei reiškinių nuvertimą
	Autorius: Nenurodytas; Diktorius: L. Šurnaitė Pranešimo eil. nr.: 4; trukmė: 00:05:00 Data: 2006 04 25
	Diktorius: Šiandien kalbėsime apie asmenų, savęs ir kitų bei reiškinių nuvertimą. Raimondas Alekna (Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro direktorius, psichiatras, psichoterapeutas): Blogai nuvertinti, todėl, kad mes neįvertinę kažkokio tai reiškinio, ar problemos tiesiog psichologiškai nesuvokiame kaip tą problemą galima būtų išspręsti. Tokiu atveju pradžioje žmogus adaptuojasi prie to su kuo jisai susiduria, paskui pradeda nerimauti, o galiausiai jisai pereina į taip vadinamą "išeičių stadiją". "Išeičių stadija" yra labai dramatiška, jeigu žmogus nesprendžia tos problemos, tai yra darmatiška. Gali žmogus prieiti iki savižudybės, iki smurto, gali išprotėti ir paskutinis pats palankiausias variantas, kada žmogus pradeda spręsti tą problemą, jis tiesiog tą problemą išsprendžia. Dažniausiai yra 3 variantai, kuriuos mes nuvertiname, tai save, kitus arba situaciją. Nuvertiname dažniausiai stimulą, pačią problemą, pasirinkimą. Yra keli nuvertinimo lygiai – problemos, ar to stimulo egzistavimo nuvertinimas, kitas lygis yra kai mes nuvertiname pačią problemos reikšmę, dar kitas nuvertinimo lygis yra, kada mes tiesiog nuvertiname sprendimo galimybes ir paskutinis nuvertinimo lygis yra, kada mes nuvertiname patį save kaip sprendėją. Kai kalbam apie nuvertinimą, tai visuomet susidūrę su problema, mes turime du pasirinkimus. Vienas pasirinkimas – pereiti tą vadinamą mūsų gyvenimo scenarijų, kuris susiformavęs mūsų vaikystėje ir reaguoti taip, kaip reaguodavome vaikystėje. Kitas variantas yra, kai mes galime įvertinę visas aplinkybes, išspręsti problemą. Nuvertinimas yra tiesiog ignoravimas tos informacijos, kuri mums padeda išspręsti problemas, tai yra nesąmoningas ignoravimas tos informacijos.
	Atgal į turinį

	TV3/Žinios 18:45; Akcija - "Kvaila bijoti atsisukusio varžtelio"
	Autorius: Vytautas Kraujelis; Diktorius: Marius Jančius Pranešimo eil. nr.: 3; trukmė: 0:01:40 Data: 2006 04 09
	Kvaila bijoti atsisukusio varžtelio. Akcija tokiu pavadinimu šią savaitę pradėjo psichikos sveikatos specialistai ir nevyriausybinės organizacijos, siekiančios pakeisti sustabarėjusį požiūrį į psichikos negalią turinčius žmones. Žilvinas Padaiga (sveikatos apsaugos ministras): Reikia priimti tokius žmonės į mūsų tarpą, kokie jie yra. Reikia destimazuoti, kaip specialistai sako, visą šį procesą. Reikia nuimti visą tą naštą įvairių prietarų, mitų, legendų apie tokius žmones. Autorius: Pasak akcijos organizatorių, dažniausiai manoma, kad neįgalieji yra bejėgiai arba pavojingi ir agresyvūs, tačiau tai yra tik dar vienas mitas, nes daugiau prievartos, savižudybių ir bejėgiškumo užfiksuojama tarp sveikųjų. ES lėšomis finansuojamos akcijos rengėjai siekia, kad šalyje kasmet būtų įdarbinta bent po 50 psichikos negalią turinčių žmonių.
	Atgal į turinį

Radijas

	LR1/Sveikata; Ar esame pasirengę į savo aplinką priimti žmogų su psichikos negalia?
	Autorius: Nenurodytas; Diktorius: R. Pekarskienė Pranešimo eil. nr.: 1; trukmė: 00:08:00 Data: 2006 04 08
	Skiriame vis daugiau laiko kalboms apie psichikos sutrikimų turinčius žmones, jų galimybes ir vietą visuomenėje. Tenka griausti mitus susijusius su psichikos ir proto negalią turinčiais žmonėmis bei ugdyto tolerantišką visuomenę. Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras vykdo projektą "Priešdarbinės reabilitacijos paslaugų tinklo žmonėms su psichikos negalia išsivystymas Lietuvoje". Jį finansuoja Europos socialinis fondas, remiama veiklos sritis – neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir integracijos į darbo rinką plėtra. Projekto metu bus apmokyti visų Lietuvos psichikos sveikatos sričių specialistai, priešdarbinės reabilitacijos paslaugų teikimo. Projektas baigsis 2008 metų birželį. Penktus metus veikiantis Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras kasmet turi apie 120 klientų. Pernai darbą pavyko surasti 12 žmonių. Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centro direktorė Rūta Lukošaitytė sako, kad neigiamas požiūris į psichikos sutrikimų turintį žmogų susiformavo labai seniai. Visuomenė dar nėra pasirengusi priimti tokių žmonių. Apklausos rezultatai rodo, kad tik 6,5 proc. respondentų būdami darbdaviu priimtų į darbą asmenį su psichikos negalia. Viešosios įstaigos "Globali iniciatyva psichiatrijoje" vadovas Vytautas Blažys sako, kad egzistuoja ir neigiamas požiūris į psichikos sutrikimų turintį žmogų. Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centro direktorė R. Lukošaitytė sako, kad dažniausiai darbdaviai nežino kaip elgtis su psichikos sutrikimų turinčiais žmonėmis. "Reiktų elgtis kaip su normaliu darbuotoju. Darbdaviai turėtų neturėti išankstinių nuostatų ir neinterpretuoti jų elgesio, nes mes visi esame individai su labai skirtingais charakteriais. O jeigu žmogus normaliai yra šiltai priimamas, emociškai palaikomas, jis labai gerai adaptuojasi", - sakė R. Lukošaitytė.
	Atgal į turinį

	M1 Plius/Verslas; Vengiama priimti į darbą žmones su psichikos negalia
	Autorius: Nenurodytas; Diktorius: E. Utyra Pranešimo eil. nr.: 4; trukmė: 0:0:30 Data: 2006 04 03
	Lietuvoje vis dar bijoma priimti į darbą žmones su psichikos negalia. Tai parodė nevyriausybinės organizacijos "Globali iniciatyva psichiatrijoje" užsakymu atliktas viešosios nuomonės tyrimas. Jis parodė, kad didžioji dalis gyventojų mano, jog psichikos negalią turintys asmenys negalėtų dirbti apmokamo darbo. Pozityviau pateiktą situaciją dažniau vertino tie šalies gyventojai, kurie patys asmeniškai pažįsta psichikos negalią turinčius asmenis.
	Atgal į turinį

	Žinių radijas/Pavakario žinios; Tylos minute bus ignoruojamas triukšmas
	Autorius: Nenurodytas; Diktorius: N. Siniuvienė Pranešimo eil. nr.: 4; trukmė: 0:01:0 Data: 2006 04 25
	Trečiadienį, 14.15 val., Lietuvoje skelbiama tylos minutė. Taip žmonės raginami visuotiniame triukšme išgirsti tylą, save ir aplinkinius. Tylos minute pažymima Suvokimo apie triukšmą diena. Jau vienuoliktą kartą pasaulyje kasmet, paskutinį balandžio trečiadienį, minima diena, kai visuomenė skatinama atkreipti dėmesį į vis didėjančią triukšmo problemą ir konkrečiais veiksmais prisidėti kuriant savo ir aplinkinių akustinį komfortą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, didžiausi triukšmo šaltiniai - gatvės, autostrados, oro uostai, geležinkeliai, automobilių stovėjimo aikštelės, buitinis ir pramoninis triukšmas, komerciniai ir kariniai rajonai, šventės, ceremonijos, žaislai, ausinukai. Triukšmo keliamos problemos - ne tik suirzusi nuotaika, agresyvumas, bet ir klausos pažeidimas, kalbos nesupratimas, miego, psichikos sutrikimai, blogėjantys mokslo ir kiti pasiekimai. Valstybinis aplinkos sveikatos centras ne tik šį, bet ir kiekvieną rytą siūlo pradėti "tylos pusryčiais" - neskubėti tik atsibudus iš karto įjungti visų informavimo šaltinių, kurie dažniausiai tampa ir triukšmo šaltiniais. Klausantis mėgstamos laidos ar muzikos siūloma pritildyti radijo imtuvo ar ausinukų garsą dviem lygiais, o televizoriaus garsą - vienu lygiu.
	Atgal į turinį

	Žinių radijas/Ryto žinios; Specialiomis akcijomis bus siekiama didesnės tolerancijos psichikos ligomis sergantiems žmonėms
	Autorius: J. Juršytė; Diktorius: E. Maslauskas Pranešimo eil. nr.: 3; trukmė: 0:01:30 Data: 2006 04 03

	Žinių radijas/Dienos žinios; Specialiomis akcijomis bus siekiama didesnės tolerancijos psichikos ligomis sergantiems žmonėms
	Autorius: J. Juršytė; Diktorius: E. Maslauskas Pranešimo eil. nr.: 4; trukmė: 00:01:30 Data: 2006 04 03
	Diktorius: Specialiomis akcijomis bus siekiama didesnės tolerancijos psichikos ligomis sergantiems žmonėms. Autorius: Per televiziją ir radiją netrukus bus pradėti transliuoti klipai, kuriais raginama nebijoti psichikos ligomis sergančių žmonių. Anot VšĮ "Globali iniciatyva psichiatrijoje" vadovo Vytauto Blažio, maždaug 60 proc. psichikos ligonių yra pajėgūs dirbti, tačiau įsidarbinti pavyksta tik kas dešimtam. "Galutinis tikslas yra padėti jiems įsidarbinti. Psichikos ligonių nepriima į darbą dėl to, kad yra neigiamas tiek darbdavių, tiek kitų darbuotojų požiūris. Jie galėtų patį įvairiausią darbą dirbti", - sakė V. Blažys. Anot V. Blažio, nors visuomenėje gajus mitas, kad psichikos liga sergantis žmogus būtinai turi būti agresyvus, tačiau daugiausiai nusikaltimų padaroma būtent prieš pačius ligonius. Integraciją į darbo rinką stabdo nepalanki visuomenės nuomonė. Atliktų apklausų duomenimis, tik kiek daugiau nei 5 proc. visuomenės mano, jog psichiškai neįgalūs ligoniai yra pajėgūs dirbti, maždaug tiek pat priimtų psichikos ligonį į darbą, jei patys būtų darbdaviai.
	Atgal į turinį

---